Šį vakarą apie tokią paramą laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuos valdančiųjų atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas bei ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Vyriausybės sprendimas visiems vienodai be jokių apribojimų kompensuoti elektros ir dujų kainas nustebino ne vieną ekonomistą – tai reiškia, kad dosniausiai apdovanosime Lietuvos turtinguosius, kurie suvartoja daugiausiai elektros ir dujų? Ar gali būti, kad tas pats sprendimas reiškia ir tai, kad vargingiau gyvenantiems teks verstis kur kas sunkiau?

Anot M. Majausko, skolindamasi milijardus, valstybė iš tiesų siekia apsaugoti piliečius ir verslus nuo išorės šokų.

„Pirma, mes užtikriname energetikos kainų kompensavimą tiek verslui, tiek gyventojams. Antra – didiname žmonių pajamas – pensijas, minimalią mėnesinę algą. Papildomai didiname kompensacijas šildymui, kompensuojame elektros ir dujų kainą. Jei nieko nedarytume, elektros ir dujų kainos augtų gal 3 kartus. Mes stengiamės suvaldyti infliaciją, o kompensuodami kainas nedidiname infliacijos viduje, neskatiname vidinės paklausos. Tiesiog apsaugome nuo šokų ir didiname žmonių pajamas“, – sakys jis.

Savo ruožtu Ž. Mauricas tokios paramos palaikyti neskuba. „Šalys tokio tipo paramos teikti neturėtų, nes tai neskatina vartojimo mažinimo. O sumažinti gamtinių dujų vartojimą yra ypatingai svarbu, nes jų šiemet trūks tiesiog fiziškai“, – sakys ekonomistas.

Tačiau tai – ne vienintelė bėda. Anot Ž. Maurico, ši parama pučia ir biudžeto deficitą bei didina riziką netolimoje ateityje susidurti su fiskaliniais iššūkiais. Tad daugiausiai nerimaujama dėl to, kaip arti raudonos biudžeto deficito ribos atsidursime.

„Ekonominiu požiūriu, šis kelias nebuvo pats geriausias, bet, matyt, tai susiję su tuo, jog norėta susidurti su kiek įmanoma mažesnėmis biurokratinėmis kliūtimis, kažkiek, galbūt, lėmė ir artėjantys rinkimai, ar tai, jog norėta išvengti galimos didelės opozicijos kritikos. Nemaža ES šalių dalis daro tą patį daro – mes tiesiog šokame į tą patį traukinį“, – sakys Ž. Mauricas.

Vadinasi, parama ir verslui, ir gyventojams užtruks.

M. Majauskas laidoje tikins, kad šiuo metu tokios baimės yra perdėtos: „Valstybės finansai yra tvarūs, deficitas planuojamas ateinantiems metams. Jis yra labai panašus į tokį, kokį planuoja ir kitos ES šalys. Deficitas krizės akivaizdoje yra natūralus dalykas, kai tavo išlaidos viršija tavo pajamas, ir tu tokiomis papildomomis išlaidomis gini savo piliečius nuo išorės veiksnių. Ukraina susiduria su tiesioginiais Rusijos karo veiksmais ir turi 22 proc. deficitą nuo BVP. Lietuva turės 4,9 proc. deficitą, nes susiduria su energetinio karo ir Rusijos karo, kurį ji vykdo prieš visą ES, stengiantis sužlugdyti ekonomiką, verslus ir suskaidyti visuomenę, padariniais. Tad ką Lietuva daro šioje situacijoje – skolinasi ir drąsiai gina piliečius bei verslus nuo išorės šokų“.

Tačiau Lietuva – ne vienintelė, kuri skuba gelbėti savo piliečius. Kitos ES šalys sprendimų tos pačios problemos akivaizdoje ieško taip pat. Ž. Mauricas pastebi, kad ES šalys turėtų ieškoti bendrų sprendimų, o ne viena su kita lenktyniauti, kuri šalis savo gyventojams subsidijų suteiks daugiau. Tai ne tik skatina ES svyravimą, bet ir galėtų tapti didžiule dovana Rusijai. Taip pat, anot ekonomisto, pandemijos metu svarbiausias buvo greitis, o dabar svarbiausias tikslumas.

M. Majauskas savo ruožtu tikins kitaip, tad ir parama šiuo metu taikoma visiems vienoda. „Giliu mano įsitikinimu, dabar labai svarbu reaguoti greitai. Šiandien renkamasi, kad greitis yra svarbiau už siaurumą ar tikslingumą, nes bet koks siaurumas reiškia, kad tai bus biurokratinis procesas, viską turės vertinti valstybinės institucijos. Vadinasi, parama ir verslui, ir gyventojams užtruks. Tačiau ilguoju laikotarpiu – netgi neatmesčiau, kad ateinančių metų antrąjį pusmetį – jau bus sukurta ir gerai patikrinta sistema“, – sakys jis.

Šioje vietoje, anot M. Majausko, būtų galima pasimokyti ir iš tų klaidų, kurios krizės metu buvo padarytos 2009 metais. „Papildomai turime užtikrinti ir mokesčių stabilumą. Grįžtant į 2009 metus, kuomet nebuvo galimybės pasiskolinti, buvo drastiškai didinami mokesčiai. Tai sąlygojo, jog didelė dalis verslo pasitraukė į šešėlį. Man atrodo, kad viena iš pamokų, kurios tikrai galima pasimokyti iš 2009 metų, yra ta, kad mokesčių krizės akivaizdoje turime nedidinti“, – sakys jis.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3.