Daugumoje Vakarų Europos šalių gyventojai jau anksčiau turėjo galimybę paskelbti savo – fizinio asmens – bankrotą, o lietuviai savo gimtojoje šalyje tai padaryti galės tik nuo kitų metų kovo. Kita vertus, dėl naujo įstatymo vingrybių tebespėliojama, ar jiems ir toliau nebus patogiau bankrutuoti svetur.

Paskatino sunkmetis

Naujai priimtu Fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiama sudaryti sąlygas atkurti individualia veikla užsiimančių asmenų mokumą, taip pat užtikrinti subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą. Tikimasi, kad galimybė bankrutuoti paskatins nebeišgalinčių atsiskaityti su kreditoriais verslumą – sugrąžins juos į komercinę veiklą ir ekonomiškai visavertį gyvenimą, kaip teigė Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento Nemokumo politikos skyriaus vedėjas Žydrūnas Paškauskas.

Pirmieji Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektai pasirodė dar gerokai anksčiau nei šių metų gegužę, kai buvo priimtas įstatymo projektas. Todėl įstatymo atsiradimą, kaip svarstė advokatų kontoros „Sorainen“ restruktūrizavimo ir bankroto praktikos grupės vadovas teisininkas Mantas Petkevičius, reikėtų sieti visų pirma su pastarųjų metų ekonominiu sunkmečiu.

„Per jį nukentėjo ne tik nemažai įmonių, bet ir fizinių asmenų – visų pirma tų, kurie užsiima tam tikru verslu. Bankroto galimybės nebuvimas daliai tokių fizinių asmenų galėjo reikšti ne ką kita, o tik tai, kad visą likusį gyvenimą jie privalės mokėti skolas savo kreditoriams arba ieškoti būdų, kaip išvengti skolų grąžinimo, pavyzdžiui, slapstytis, slėpti pajamas ir pan.“, – sakė M.Petkevičius ir pabrėžė, kad nesant fizinių asmenų bankroto reguliavimo mūsų šalies gyventojai patenka į prastesnę padėtį nei kitų šalių gyventojai.

Išvykdavo bankrutuoti svetur

Anot jo, apsukresni asmenys ėmė ieškoti galimybių grįžti į normalų gyvenimą ir verslą, o vienas būdų pasiekti šiuos tikslus – bankrutuoti. Todėl pasigirdo nemažai kalbų apie Latvijoje ar kitose ES šalyse bankrutuojančius lietuvius.

„Akivaizdu, kad emigracijos problemų kamuojamai Lietuvai reikėjo ieškoti būdų, kad mūsų verslininkai liktų Lietuvoje ir neišvykdami iš šalies bandytų viską pradėti iš naujo“, – sakė M.Petkevičius.

Tačiau advokatų profesinės bendrijos „Nordia Baublys & Partners“ advokatas Kęstutis Baranauskas teigė, kad lietuvių bankrotas Jungtinėje Karalystėje arba Latvijoje nebuvo visuotinė problema, pavyzdžiui, kaip juridinių asmenų bankroto atveju. Anot jo, Lietuvoje tiesiog nebuvo reglamentuota procedūra, pagal kurią šalyje būtų galima vykdyti užsienio valstybės teismo priimtą sprendimą dėl fizinio asmens bankroto.

„Todėl kreditoriai galėjo nukreipti išieškojimą į Lietuvoje esantį fizinio asmens turtą, nepaisydami tvarkos ir eiliškumo, kuriuos numato užsienio šalies įstatymai. Be to, išieškojimas galėjo būti nukreiptas į Lietuvoje esantį turtą, skolininko įgytą jau po to, kai užsienio šalies teismas priėmė nutartį dėl asmens bankroto proceso pabaigos. Dėl šių priežasčių bankrutuoti užsienyje ryždavosi tik tie lietuviai, kurie nuspręsdavo savo turtinių interesų buveinę ilgainiui perkelti į užsienio valstybę ir joje įsikurti ilgam“, – sakė K.Baranauskas.

Pasinaudos tik sąžiningi

M.Petkevičiaus teigimu, galimybės bankrutuoti nebuvimas kai kuriuos žmones atgraso nuo minčių pradėti savo verslą, ypač smulkųjį. Nes verslo idėjai nesulaukus sėkmės skolas gali tekti grąžinti visą gyvenimą.

Pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą fizinis asmuo gali tik tuomet, kai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų – kai įsipareigojimų mokėjimo terminai pasibaigę ir kai jų suma viršija 25 minimalių mėnesinių algų dydį (šiuo metu – apie 21 250 litų). Fizinis asmuo turi būti nemokus ne mažiau nei mėnesį iki dienos, kai teismui pateikė pareiškimą iškelti bankroto bylą.

Ž.Paškauskas pabrėžė, kad galimybė bankrutuoti suteikiama tik sąžiningam fiziniam asmeniui, kuris atsakingai valdo savo turtą, pagal savo galimybes dirba arba aktyviai siekia įsidarbinti, taip pat bando susirasti geriau mokamą darbą: „Jei asmuo neturės pajamų, nedirbs ir nesieks kiek įmanoma sumažinti nuostolių kreditoriams, jis negalės pasinaudoti įstatymo suteikiama galimybe atkurti mokumą.“

Teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę paskirtam bankroto administratoriui pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismui reikalavimus patvirtinus fizinis asmuo bankroto administratoriui turi pateikti planą, kaip bus tenkinami fizinio asmens kreditorių reikalavimai ir atkuriamas jo mokumas. Plane turi būti nurodoma, kaip per visą bankroto procesą, ne rečiau kaip kartą per pusę metų, kiekvienam kreditoriui bus mokamos lėšos.

Administratorius stebės akylai

Žmogaus ryžtą bankrutuoti gali nuslopinti prievolė atskleisti visą savo turtą ir aktyvus bankroto administratoriaus įsikišimas į jo gyvenimą.

Advokatų kontoros „AAA Baltic Service Company“ advokatės Daiva Ušinskaitė-Filonovienės teigimu, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo fizinis asmuo privalo visiškai atskleisti savo turimo turto ir skolų duomenis, išsamiai nurodyti jam skolingus asmenis ir jo paties sudarytas, bet nebaigtas vykdyti sutartis. Ji pabrėžė, kad šis reikalavimas taikomas nepriklausomai nuo fizinio asmens statuso ar turtinės padėties.

Jei bankrutuojantis asmuo ima trauktis į šešėlį, t. y. slėpė ar slepia savo turtą ar pajamas, jei jis iki bankroto bylos savo turtą „perrašė“ kitiems asmenims ir taip išvengė atsiskaitymo su kreditoriais, bankroto procesas nutraukiamas. Be kitų galimų padarinių, pavyzdžiui, baudžiamojo proceso inicijavimo, toks asmuo netenka bankrutuojančio statuso ir net 10 metų negali inicijuoti kito savo bankroto.

„Toks padarinys kiekvieną fizinį asmenį turėtų atgrasyti nuo bet kokių gudravimų, turto slėpimo, nelegalaus darbo ir pan. Tad bankroto procesas gali duoti norimą rezultatą tik tada, kai jo siekiantis asmuo yra tvirtai pasiryžęs atskleisti visą savo turtinę padėtį ir neketina jos slėpti vykstant bankroto procesui“, – patikino D.Ušinskaitė-Filonovienė.

Anot jos, vykstant bankroto procesui administratoriui bus prieinami visi fizinio asmens sudaryti dokumentai, valstybės registrai ir duomenų bazės, administratorius taip pat galės apžiūrėti bankrutuojančio asmens gyvenamąsias patalpas: „Administratorius žinos visus bankrutuojančio asmens gyvenimo aspektus, susijusius su jo turtine padėtimi, skolomis ir gautomis, gaunamomis ar galimomis gauti pajamomis.“

Teisininkė taip pat pabrėžė, kad fizinio asmens skolai atsiradus esant santuokoje atsakomybę už skolą paprastai prisiima abu sutuoktiniai. Todėl reikėtų svarstyti apie bankroto kėlimą abiem sutuoktiniams. „Jei skolų atsirado iki santuokos, sutuoktinis už jas neatsakys, tačiau bus išieškoma iš skolingo sutuoktinio turto dalies“, – aiškino ji.

Kaina dar neaiški

Nors Fizinių asmenų bankroto įstatymas dar neįsigalėjo, teisininkų kontoros jau ėmėsi teikti šio pobūdžio bankroto administratoriaus paslaugas. Naršant po šių kontorų interneto svetaines matyti, kad vien bankroto administratoriaus atlyginimas yra 60–70 litų už valandą, tačiau esama ir daugybės kitų įkainotų paslaugų: pareiškimo teismui iškelti bankroto bylą parengimas (100–150 litų), fizinio asmens turto apžiūra (100–150 litų), fizinio asmens mokumo atkūrimo plano parengimas (nuo 400–500 litų) ir kt.

Kiek iš viso bankrutuojančiam asmeniui gali atsieiti bankroto administratoriaus paslaugos, Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Grinius neprognozavo. Anot jo, dar per anksti atsakyti ir kaip bankrutuojantis žmogus atsiskaitys už bankroto administratoriaus paslaugas, kai šis valdys visas jo pajamas.

„Labai sunku pasakyti, kiek bankroto administratoriaus paslaugos gali kainuoti per visą bankroto procesą, nes fizinių asmenų bankrotas gali būti ir labai stambus, pavyzdžiui, kai bankrutuoja daug turto turintis ūkininkas, ir smulkus, kai bankrutuoja būsto paskolą pasiėmęs žmogus“, – sakė G.Grinius.

Nors klausimų išlieka nemažai, gyventojai, kaip patikino pašnekovas, jau teiraujasi apie galimybę bankrutuoti. Todėl, anot jo, galima prognozuoti, kad bankroto administratoriaus paslaugų paklausos kontoros sulauks.

Kreditoriai praras dalį skolų

Kreditoriai, kurių siekis – kiek įmanoma daugiau bei operatyviau atgauti savo reikalavimus, turės susitaikyti ir su tam tikrais dėl bankroto patiriamais praradimais. Baigus iki penkerių metų trunkantį fizinio asmens bankroto procesą likę plane numatyti, tačiau nepatenkinti kreditorių reikalavimai su tam tikromis išimtimis bus nurašomi, kaip dėstė Ž.Paškauskas.

Tačiau „Sorainen“ teisininkas Gytis Malinauskas pabrėžė, kad bankroto įstatymas kur kas palankesnis kreditoriams, o ne skolininkams: „Pats skolų išieškojimo procesas bus paprastesnis dėl keleto priežasčių. Pirma, bankrutuoti norintis asmuo pats turės sąžiningai bandyti grąžinti skolas, o tai reiškia, kad kreditoriui nebereikės ieškoti besislapstančio skolininko. Antra, kreditorių interesams atstovaus bankroto administratorius. Todėl kreditoriui nereikės su antstolio pagalba ieškoti skolininko turto ir po to kiekvieną kartą bandyti iš to turto išsiieškoti skolą.“

Siekiant apsaugoti kreditorių teises ir interesus, nustatomi disponavimo asmens turtu apribojimai: draudžiama parduoti turtą, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius.

Ateitis neaiški

Kadangi Fizinių asmenų bankroto įstatymas jau priimtas, kyla klausimas, ar dabartinė įstatymo redakcija leis pasiekti keliamus tikslus, kaip svarstė G.Malinauskas. Anot jo, skaitant įstatymo redakciją kyla nemažai abejonių, ar bankroto įstatymas tikrai veiks, o jei veiks – kaip dažnai jis bus taikomas.

„Įstatyme numatyta bankroto procedūra yra pernelyg sudėtinga, ilga, be to, ji gali būti gana brangi. Tai reikštų, kad interesą bankrutuoti turės tik labai didelių skolų turintys asmenys“, – sakė pašnekovas.

Be to, kaip pabrėžė jis, esama rizikos, kad bankroto procedūra bus nutraukta, skolininko padėčiai pagerėjus. Todėl išlieka nemaža tikimybė, kad, užuot rinkęsi galimybę bankrutuoti Lietuvoje, fiziniai asmenys mieliau pasinaudos galimybe bankrutuoti kitose šalyse – ten, kur bankroto procedūros daug aiškesnės ir palankesnės skolininkui. Pavyzdžiui, kur bankroto terminai trumpesni, o jis taikomas ne vienus metus.

Komentaras

Kęstutis Baranauskas

„Nordia Baublys & Partners“

Reikia akcentuoti, kad Lietuvoje įsiteisėjus Fizinių asmenų bankroto įstatymui naudos gaus tik skolininkai ir bankroto administratoriai. Pirmieji turės galimybę atsikratyti didelių skolų naštos, o antrieji iš to darys verslą. Kreditoriams toks įstatymas nėra ir negali būti naudingas, nes po bankroto procedūros pabaigos, kuri negali trukti ilgiau kaip 5 metus, bus nurašomi likę nepadengti įsipareigojimai kreditoriams. Latvijoje ši procedūra maksimaliai trunka 3,5 metų, o Jungtinėje Karalystėje – metus, todėl Fizinių asmenų bankroto įstatymas yra griežtas skolininkų atžvilgiu, palyginti su atitinkamais Latvijos ar Jungtinės Karalystės teisės aktais, bet ne toks griežtas kaip Prancūzijoje, kur procedūra trunka iki 9 metų, ar Lenkijoje, kurioje fizinio asmens skolos gali būti nurašomos tik tais atvejais, jei fizinis asmuo tapo nemokus dėl išimtinių ir nepriklausančių nuo asmens valios aplinkybių: ligos, nelaimingo atsitikimo, darbo netekimo ir panašiai.

Pradėjus veikti bankroto procedūrai Lietuvoje, kreditoriai gali sulaukti skolininkų piktnaudžiavimo atvejų, bet reikia pabrėžti, kad įstatymas numato nemažai saugiklių. Kaip vienas svarbiausių paminėtina galimybė kreditoriams kreiptis į teismą su prašymu nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą, jeigu bankrutuojantis asmuo nuslepia nuo kreditorių pajamas, kurios viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį. Įstatymas numato ir teorinę galimybę kreditoriams kreiptis į teismą su prašymu nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą, jeigu bankrutuojantis asmuo nevykdo bankroto plano, kuriame jis yra nurodęs, kokias pajamas gaus per ateinančius penkerius metus. Tačiau neaišku, ar praktikoje tokius kreditorių veiksmus toleruos teismai. Tik laikas parodys, ar įstatymo leidėjo sudėtais saugikliais kreditoriai sugebės pasinaudoti. Jeigu kreditoriai bankroto procedūrose aktyviai gins savo teises, o teismai atitinkamai griežtai aiškins įstatymo normas, fizinių asmenų bankrotai neturėtų tapti didele ekonomine ir socialine problema. Priešingu atveju, fizinių asmenų bankrotai, kaip ir dabartiniai juridinių asmenų bankrotai, bus tik formali procedūra atsikratyti skolų.

Milijardinės skolos

Pagal kreditų biuro „Creditinfo“ statistiką šių metų gruodžio pradžioje Lietuvoje 21 250 litų viršijančią skolą turėjo 14,7 tūkst. fizinių asmenų, kurių 69 proc. – vyrai. Bendrai šie asmenys yra pradelsę 2,52 mlrd. litų vertės mokėjimų.

Daugiau skolingi vyrai

Asmenų, kurių skolų suma viršija 21 250 litų, skirstymas pagal lytį

Lytis Asmenų skaičius Skolų suma (mlrd. litais)

Vyrai 10 152 1,84

Moterys 4574 0,67

Skolininkų požymiai

Požymis Asmenų skaičius Skolų suma (mlrd. litais)

Turintys sąsajų su verslu* 3395 1,28

Turintys sąsajų su bankrutavusiomis įmonėmis 1068 0,45

Anksčiau turėję verslo sąsajų 427 0,11

Likę asmenys 10 904 1,12

* Akcininkai, valdybos nariai, vadovai