Prekių pavadinimai – kur (ne)pažeminimo riba?

Dienraščio skaitytoją nemaloniai nustebino prekybos tinklo IKI parduotuvėje pardavinėjami pyragėliai, kurių pavadinimas – "Negriukas", tad savo nuotrauka ir požiūriu į tai jis pasidalijo su "Kauno diena". Lietuvių kalbos taisyklių subtilybės, pasirodo, leidžia palikti tokius pavadinimus, tačiau žmogaus teisių gynėjai įsitikinę – jie yra įžeidžiantys.

Atspindi gaminį

Nors yra pasipiktinusių pirkėjų, IKI Viešųjų ryšių vadovas Andrius Petraitis tikina, kad šie keksiukai yra mėgstami ir populiarūs tarp pirkėjų.

Prekybos tinklo atstovo teigimu, gaminiai taip pavadinti todėl, kad šis žodis esą nuo seno yra naudojamas konditerijos mėgėjų ir meistrų "tokiems ir panašiems gaminiams vadinti".

"Šiuos keksiukus taip pavadinome siekdami, kad pavadinimas kuo labiau atspindėtų gaminį ir būtų gerai visiems suprantamas. Žodis "negriukas" nėra uždraustas vartoti. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šis žodis Lietuvoje neturi diskriminacinės prasmės", – pabrėžė A.Petraitis.

Teisininkė: tai kelia liūdesį

Žmogaus teisių stebėjimo instituto advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė yra įsitikinusi, kad toks gaminio pavadinimas mažiausiai yra nekorektiškas. "Vertinant, ar jis diskriminacinis, galima būtų pasiremti Lygių galimybių įstatymo nuostata, draudžiančia teikti vartotojams informaciją apie gaminius, prekes ir paslaugas, kurioje išreiškiamas pažeminimas ar paniekinimas rasės pagrindu. Teisinę išvadą dėl to galėtų pateikti Lygių galimybių kontrolierės tarnyba arba teismas", – komentavo M.Adutavičiūtė. Jos teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo prieš kelerius metus išaiškinęs, kad žodžio "negras" vartojimas Lietuvos kontekste negali būti laikomas įžeidžiančiu ar diskriminuojančiu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje jautriai reaguoja į šio žodžio vartojimą ir laiko jį nepriimtinu, atrodo, kad visuomenės nuostatos keičiasi, ir šiandien teismo sprendimas galbūt galėtų būti jau kitoks, labiau atsižvelgiantis ne į istoriją, o į tai, kad mūsų demokratinėje visuomenėje, paremtoje pagarbos vienas kitam principu, tas žodis yra įžeidžiantis, mano M.Adutavičiūtė.

"Tikrai jau ne pirmą kartą keliama ši keksiuko problema. Lygių galimybių kontrolierės tarnyba irgi buvo pasisakiusi dėl šios prekės pavadinimo ir padariusi išvadą, kad jis nėra diskriminuojantis, tačiau įžeidžiantis ir nevartotinas, ir rekomendavo jo atsisakyti. Manau, sprendimas galėjo būti ir griežtesnis, tačiau bet kuriuo atveju tarnyba turėtų grįžti prie šios rekomendacijos įgyvendinimo priežiūros", – sakė žmogaus teisių specialistė.

Pasak jos, sunku suprasti, kodėl prekybininkai laikosi įsikibę tokio gaminio pavadinimo. "Jis tikrai kelia nemalonius jausmus, lyg gyventume kokioje provincijoje, šalyje, kurioje negalioja vakarietiškos etikos normos ir trūksta suvokimo ir empatijos. Juoko šis pavadinimas tikrai nekelia, greičiau liūdesį. Verslininkams rekomenduočiau laikytis verslo socialinės atsakomybės principų ir tiesiog neplatinti gaminių tokiu pavadinimu. Dėl teisinio pagrindo reikalauti keisti pavadinimą – jis, mano vertinimu, yra, tačiau vėlgi – galutinę išvadą dėl to galėtų pateikti Lygių galimybių kontrolierės tarnyba", – teigė M.Adutavičiūtė.

Pavadinimai žmonių nemenkina?

Valstybinės kalbos komisijos konsultantė dienraščiui sakė, kad 2012 m. išleistame Lietuvių kalbos žodyne prie žodžio "negras" teikiama, kad jis turi menkinamąją reikšmę kalbant apie žmones – juodaodžius arba išeivius iš Afrikos. Vis dėlto tam, kad ši taisyklė būtų pritaikoma ir kalbant apie daiktus, reikia papildomų taisyklių.

"Yra nurodyta, kad menkinamoji reikšmė teikiama kalbant apie asmenį, bet šaltiniuose nėra nuorodų apie konditerijos gaminius. Parduotuvė taip vadina konditerijos gaminius, o ne asmenis", – kalbos taisyklių interpretavimo keistybes nurodė specialistė.