Prekybos kliūčių tarp ES ir Jungtinių Valstijų panaikinimo belaukiant, Lietuva skaičiuoja, kokios naudos iš to galėtų gauti verslas ir visa šalies ekonomika. Amerikiečių korporacijų prognozėmis, atsivėrusios didesnės eksporto galimybės pirmiausia galėtų būti proga mažoms lietuviškoms įmonėms.

Beveik milijardas prekių ir paslaugų pirkėjų, didžiausia pasaulyje laisvosios prekybos zona. Tai garantuotų Jungtinių Valstijų ir ES sutartis. Ir nors po 7-ių derybų raundų tebeaptarti techniniai dokumento aspektai, pasiekti politinio sutarimo dėl esminių punktų tikimasi per kitus metus.

Diplomatų teigimu, ypatingų ambicijų sutartis suderintų standartus, reikalavimus, specifinėse srityje nustatytų naujas taisykles. Visa tai verslui abipus Atlanto, taigi, ir lietuviškam, suteiktų, pvz., galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, dabar Amerikoje atverta tik trečdalis šios rinkos, bet svarbiausia – palengvintų prekybą.

„Netoli 3 proc. eksporto keliauja į JAV. Mūsų verslas suinteresuotas muitų sumažinimu, bet kas yra dar svarbiau – mano minėtos techninės kliūtys prekybai yra reglamentai ir atitikties procedūros, siekiant, kad būtų palengvintas įvežimas. Efektas tų techninių kliūčių prekybai šiuo metu yra tas pats, kas būtų 20 proc. muitų tarifas“, – tikina Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis.

Verslininkai tikisi, kad sutartis sumažins dokumentacijos ir atpigins produktų kelionę.

„RAND“ koorporacijos viceprezidentas Charlesas Riesas interviu laidai „Pasaulio panorama“ sakė, kad bet kokio barjero šalinimas yra naudingas verslui, nes atlaisvintus resursus leidžia investuoti kažkur kitur. Tai, pasak jo, teikia didesnę naudą ir vartotojui. 

„Pasirašius sutartį, neliks prekybinių barjerų ir popierizmo. Tada mažos lietuviškos kompanijos galės pagaminti produktą Lietuvoje ir parduoti jį klientui Viskonsine, Teksase ar Kalifornijoje. Tai – revoliucinis pokytis ir jis demokratizuoja prekybinius santykius per vandenyną, suteikia galimybę verslui galvoti ne tik apie 500-us milijonų potencialų klientų Europos Sąjungoje, bet ir apie 350-imt milijonų, esančių JAV“, – mano „RAND“ koorporacijos viceprezidentas.

Laisvosios prekybos sutartis, manoma, paskatins ne tik naujai žengti į rinkas, bet ir sugrąžins anksčiau jose dirbusias įmones, kurių pasitraukimą, be kita ko, pvz., lėmė ir nepalankūs valiutų kursai. Kasmetė nauda ES ekonomikai, skaičiuojama, siektų beveik 120 mlrd. eurų, Jungtinėms Valstijoms – beveik 100 mlrd.

Tačiau Vilniuje užsiminta ir apie keblius dokumento derybų klausimus, kuriuos lemia skirtingos kultūros ir tradicijos. Tarp tokių, anot diplomatų, genetiškai modifikuoti produktai.