Premjero teigimu, EK pripažįsta, kad Lietuvos pienininkystės sektorius labiausiai nukentėjo Rusijai uždraudus importuoti pieno produktus, ir žino, kad Lietuvos pienininkai patiria didžiausius nuostolius.

– Premjere, ką jau pavyko sutarti iki šios valandos dėl paramos pieno sektoriui?

– Kalbėjomės su Europos Komisijos pirmininku keliais klausimais, o vienas esminių klausimų buvo dėl susidariusių problemų Lietuvos pieno sektoriuje. Iš pradžių informavau apie Lietuvos pieno sektoriaus problemas, taip pat apie kainas, kurios šiuo metu yra taikomos už parduodamą pieną pieno gamintojams, pristačiau, kokia yra situacija pieno perdirbimo įmonėse ir kalbėjau apie naujų rinkų paiešką bei į kurias šalis pieno produktų eksportas yra išaugęs.

Bet pagrindinis keliamas klausimas – kad mes turime būti solidarūs taip pat, kaip ir kitais klausimais. Kitas dalykas – kad EK yra pripažinusi, jog Lietuvos pienininkystės sektorius labiausiai nukentėjo dėl to, kad Rusija uždraudė importuoti pieno produktus, o persiorientavimas į kitas rinkas reikalauja papildomo laiko.

Taigi buvo sutarta, kad EK pirmininkas duos pavedimą žemės ūkio komisarui Philui Hoganui išanalizuoti pieno sektoriaus situaciją visose Europos Sąjungos šalyse ir pateikti išvadas bei pasiūlymus. O tada  EK pirmininkas priims tam tikrą sprendimą.

– Ar nenustebino EK vadovo Lietuvos pienininkams mokama pieno supirkimo kaina?

– Jis žino, kokios yra kainos, ir pabrėžė du dalykus. Pirma, kad žino, jog pieno kaina yra pati žemiausia tarp visų ES šalių (tą informaciją jau turėjo prieš susitikimą). Taip pat pabrėžė, kad ir nuostoliai, patiriami pieno sektoriuje, Lietuvoje yra didžiausi.

Taip pat buvo kalbama ir apie pieno gamintojų skaičių, ir apie kooperaciją, ir apie kai kuriuos mažus ūkius. Bet pagrindinis klausimas buvo, kaip tuo laikotarpiu, kol atsivers papildomos naujos rinkos, padėti pieno gamintojams padengiant dalį jų nuostolių.

– Dėl kokių sumų pieno sektoriui tarėtės su Briuselio pareigūnu?

– Kol kas apie sumas nekalbėjome, sumos yra pristatytos Žemės ūkio misterijos. Tie skaičiavimai atlikti fiksuojant tam tikras datas, kokia buvo kaina už pieną, pavyzdžiui, 2014 m. ir 2015 m. Po to yra apskaičiuojamas kainų skirtumas, o visos tos sumos yra pateiktos EK. Jų specialistai visus tuos skaičiavimus tikrina, analizuoja, bet mes konkrečiai apie pinigus nekalbėjome.

– Nurodyta, kad Lietuvos pieno gamintojai dėl žemų pieno supirkimo kainų pernai prarado apie 70 mln. eurų pajamų. Nuo kokių veiksnių priklausys, kokių argumentų reikia, kad Lietuva gautų paramą?

– Visi išsakyti argumentai buvo labai aiškūs. Buvo aiškiai pasakyta, koks eksportas buvo iki to laikotarpio, kai Rusija dar nebuvo uždraudusi importo į savo šalį, ir kokia pieno produktų eksporto dalis tuo metu buvo eksportuojama į Rusiją ir kitas valstybes.

Taip pat buvo aiškiai akcentuota, kiek pajamų prarado ir pieno perdirbimo įmonės. Visa tai galima labai lengvai apskaičiuoti, šia tema pokalbis vyko, galima sakyti, skaičių kalba. Taigi belieka priimti sprendimus, kokios yra ES finansinės galimybės padengti nors dalį patirtų nuostolių.

– Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra perdirbėjams išdavė leidimą birželį dar sumažinti pieno supirkimo kainą. Kaip tai komentuojate?

– Anksčiau buvo priimtas sprendimas, kad pieno supirkimo kaina neturėtų mažėti pridėjus tą pinigų dalį, kuri skiriama iš mūsų valstybės biudžeto siekiant kompensuoti dalį sumažėjusios pieno kainos. Taigi sudėjus pieno perdirbėjų mokamą kainą už superkamą pieną, tiek valstybės skirtą lėšų sumą, numatytą, kiek bus mokama už kiekvieną pieno litrą, nuo birželio mėnesio pieno supirkimo kaina neturėtų mažėti. Toks projektas ir pasiūlymas buvo pateiktas bendrame pasitarime vyriausybėje su pieno perdirbėjais, kartu dalyvaujant ir žemdirbių organizacijų vadovams.

– Kada turėtų būti pateiktas galutinis derybų Briuselyje atsakymas?

– Konkreti data nebuvo nurodyta, bet aš paklausiau, kada EK nariai ruošiasi pradėti atostogauti. Buvo pasakyta, kad rugpjūčio mėnesį, tad tikiuosi, kad iki to laikotarpio sprendimas gal ir bus priimtas.