„Jeigu antrasis konkursas neįvyks dėl konkurencijos stokos, bus toliau vystomas pirmasis derantis su Komisija perkeliant paramos schemą iš antrojo į pirmąjį, o jeigu reikės – su valstybės garantuojamu finansavimu“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą kalbėjo G. Paluckas.

„Panašu, kad kad tas projektas (pirmojo parko – BNS) yra įstrigęs dėl dviejų priežasčių: komerciškai jis nėra atsiperkantis, todėl bankai ar finansų institucijos jo tiesiog nefinansuoja, ir antra, pirmojo parko partneris taip pat nedega dideliu entuziazmu įgyvendinti šį projektą kartu su „Igničiu“, – pridūrė G. Paluckas.

Pasak premjero, jūros vėjo parkų gaminama elektra yra brangesnė nei sausumos elektrinių.

„Vadinasi, kažkas turės už tai mokėti. Todėl vystyti perteklinius generacinius pajėgumus jūroje reiškia branginti be pagrindo elektros energiją savo vartotojams – buitiniams ir verslui“, – teigė premjeras.

Situaciją dėl vėjo parkų statybų paaiškinti prašė Biudžeto ir finansų komitete dirbantis konservatorius Mindaugas Lingė. 

Panašu, kad kad tas projektas (pirmojo parko – BNS) yra įstrigęs dėl dviejų priežasčių: komerciškai jis nėra atsiperkantis (...).

„Kas bus tuo atveju, jeigu susiklostys tie scenarijai, kurie klostėsi, kai neatsirasdavo antras dalyvis?“ – klausė  jis.

Šiemet vasarą ketinant iš naujo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą, Vyriausybė trečiadienį pritarė kai kurių jo sąlygų pakeitimui. Viena jų – aukcionas įvyktų, jeigu jame dalyvautų bent du dalyviai. 

Pirmą kartą paskelbtame antrojo parko aukcione pernai nesulaukus minimalaus dviejų dalyvių skaičiaus, Seimas buvo supaprastinęs konkurso sąlygas, leidžiant dalyvauti tik vienam pretendentui.

Tačiau pernai lapkritį pakartotinai paskelbtas konkursas šių metų pradžioje buvo sustabdytas, norint peržiūrėti jo sąlygas bei siekiant, jog būsimo parko įtaka elektros kainoms būtų kuo mažesnė. 

Seimui pritarus atnaujintoms sąlygoms, aukcioną numatyta atnaujinti vasarą.

Jo nugalėtojas galės pretenduoti į iki 15 metų trukmės valstybės paramą, kurios 193 mln. eurų vertės schemą yra jau patvirtinusi EK.

Tuo metu be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis grupės“ bendrovė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti projektą jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei.

Tačiau Energetikos grupė šiemet vasarį pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės 700 MW galios jūrinį vėjo parką.

Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.

Lietuva Baltijos jūroje iki 2030 metų planavo pastatyti du jūrinius vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio šalies elektros poreikio.