„Norime pastebėti, kad kai kurios priemonės gali būti ypač aktualios (po karantino – ELTA), ypač kas susiję su nedarbu, su gyventojų pajamų sumažėjimu ar netekimu. Manome, kad jei būtų iškristalizuotos tokios priemonės, ypač kurios būtų fiskališkai tvarios, tai apie jas galėtų būti anksčiau diskutuojama, anksčiau apsisprendžiama, nes laikas šitoje vietoje yra labai svarbus“, – antradienį Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime sakė V. Augustinavičius.

Jis tikino, kad prezidento siūloma pelno mokesčio lengvata sparčiai darbo užmokesčio fondą didinančioms įmonėms padėtų spręsti kelias problemas vienu metu.

Tai būtų susiję ir su paskata mažinti nedarbą, ir su paskata labiau didinti atlyginimus.

„Tai būtų susiję ir su paskata mažinti nedarbą, ir su paskata labiau didinti atlyginimus. Vidutiniu laikotarpiu ir ilgalaikėje perspektyvoje, ką rodo empiriniai kitų šalių duomenys, tose šalyse, kur darbo užmokesčio dalis ekonomikoje yra didesnė, atitinkamai perskirstymas per BVP yra didesnis. Kaip žinoma, Lietuva 30 proc. perskirsto, ES 40 proc. per BVP, tai bent ta pusiaukelė – 35 proc. yra turbūt ta minimali dalis, kurios reikia geroms, kokybiškoms viešosioms paslaugoms užtikrinti“, – sakė V. Augustinavičius.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad mokestinių lengvatų pasiūlymai bus planuojami po išsamių diskusijų, todėl galimi įstatymų pakeitimų projektai nukeliami vėlesniam laikui, ne artėjančiai pavasario Seimo sesijai.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda pavasario Seimo sesijoje ketina siūlyti pelno mokesčio lengvatą, kuria galėtų pasinaudoti įmonės, kurių darbo užmokesčio fondas didėjo daugiau nei 8 proc., palyginti su praėjusiu mokestiniu laikotarpiu.