„Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ didelį nerimą sukėlė žinia apie planus uždaryti iki pandemijos sėkmingai veikusią įmonę „Kaišiadorių paukštynas“, kurioje dirba apie 760 darbuotojų ir kuri yra didžiausias Kaišiadorių rajono darbdavys“, – teigia profesinė sąjunga.

Ji nurodo, kad dėl pandemijos įvestų apribojimų maitinimo įstaigoms Lietuvoje ir užsienio rinkose laikinai sumažėjo vištienos ir jos produktų paklausa. Europos šalys, tarp jų Lietuvos kaimynės, suteikė savo paukštininkystės įmonėms didelę pagalbą – ypač didelę, vieno milijardo zlotų valstybės pagalbą gavo Lenkijos paukštininkystės įmonės, kurios pradėjo dempinguoti kainas Lietuvoje, parduodamos savo gaminius mažesnėmis už savikainą kainomis.

„Kad išliktų rinkoje, Lietuvos įmonės dėl to taip pat turėjo sumažinti savo gaminių kainas prekybos tinkluose ir pardavinėti savo gaminius pigiau savikainos, nors negavo tokios valstybės pagalbos, kokią gavo jų konkurentai Lenkijoje ir konkurentai Latvijoje, kuriems šiais metais buvo skirta 11 mln. eurų“, – teigia „Solidarumas“.

Nurodoma, kad jau beveik metus įmonės „Kaišiadorių paukštynas“ ir „Vilniaus paukštynas“ dirba nuostolingai. Taip pat nuostolingai dirba ir visi 17 jiems viščiukus broilerius auginantys ūkininkų ūkiai.

Antradienį Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius Darius Gudačiauskas teigė, kad paukštininkystės sektorius Lietuvoje patiria nesąžiningas sąlygas.

„Valstybė galėtų padėti subsidijomis, deja, dabar gavome tik 30 proc. to, kas buvo pažadėta. Susitarimas 2020 metais su valstybe buvo toks, kad, pirma, mes neatleidinėsime darbuotojų, antra, mokėsime pilną kainą ūkininkams už užaugintus viščiukus broilerius, ir mes savo nuostatų laikėmės iki lapkričio 1 dienos, kai mums baigėsi pinigai“, – sakė D. Gudačiauskas.

Pasak jo, paukštynai turėjo atsisakyti dalies ūkininkų, tačiau išlaiko 2300 darbuotojų, iš kurių 2 tūkst. dirba perdirbime, 300 – ūkyje.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime turėtų aptarti paramą nuo pandemijos nukentėjusiems paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriams.

Žemės ūkio ministerija nurodo, kad preliminarus lėšų poreikis siekia 12 mln. eurų.