R. Kuodis: tuo metu, kai vyksta karas, kažkuri grupė staiga gauna pinigus iš dangaus

Apie tai diskutavo du ekonomistai – Marius Dubnikovas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Šiandien Lietuvą daugelis nesibaimindamas galėtų pavadinti didelių kainų kraštu – bankų įkainiai ir imamos palūkanos už paskolas tą tik patvirtina. Kad nebūtų nuluptas devintas kailis, kai kurie šalies gyventojai šiandien į kaimyninę Lenkiją išvyksta ne tik apsipirkti maisto produktų, bet ir ima naudotis lenkiškų bankų paslaugomis. O ką daryti kitiems?

Finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu bankams pasiūlė įvesti laikinąjį solidarumo mokestį, o surinktas papildomas valstybės pajamas skirti krašto apsaugai.

R. Kuodis / TV3 nuotr.

Tačiau tam pritaria ne visi. Anot M. Dubnikovo, milijardas – tik skaičius, kuris tikrai nereikalauja papildomų mokesčių.

„Jei pradėsime taip žaisti, kad, galbūt, kažkoks sektorius uždirba per daug, ir tuoj jį papildomai apmokestinsime, mes baigsime su 57 tarifais skirtingiems sektoriams ir gausime baisų chaosą. Jei norime kažką apmokestinti papildomai, visiems sektoriams tai turi būti taikoma lygiai taip pat. Ir nesvarbu, kas tai – bankas, prekybos centras, degalinė ar kitas sektorius, kurį galima lengvai apkaltinti kažkokiais nestabilumais, nes visuomenė į tą sektorių žiūri kažkiek aršiau“, – sakė laidoje ekonomistas.

Visos išimtys, kurios yra taikomos tiek į vieną, tiek į kitą pusę, žeidžia sistema.

M. Dubnikovas šios situacijos nėra linkęs lyginti ir su kita panašia – kai kur kas didesnius pelnus pradėję gauti elektros gamintojai netrukus buvo apmokestinti. „Lietuvoje tiesiog užaugo karta, kuri nežino, kad pinigai apskritai kainuoja, ir kas yra palūkanos. Dabar jie tai sužinojo ir šiais metais pradėjo kelti tokius klausimus“, – sakė jis.

O bankų apmokestinimas, anot M. Dubnikovo, gali padaryti ir žalos.

„Visos išimtys, kurios yra taikomos tiek į vieną, tiek į kitą pusę, žeidžia sistema. Nepamirškime, kad bankai ir šiuo metu turi 20 proc. pelno mokestį, kuris buvo įvestas, ir kuris žeidžia sistemą. Prisiminkime ir kitą dalyką – kada apskritai paskutinis bankas buvo pas mus atėjęs? Kodėl jie čia neina? Todėl, kad šis sektorius yra nepatrauklus, per mažas ir per seklus. Mokesčių padidinimas patrauklumo tikrai neprideda“, – tikino M. Dubnikovas.

Kitokios nuomonės buvo R. Kuodis. Anot jo, siekdama apmokestinti bankus, Vyriausybė tikrai nedaro klaidos. Taip pat jis išreiškė ir palaikymą G. Skaistės idėjai iš bankų apmokestinimo surinktas pajamas panaudoti šalies gynybai, mat poreikis dabar tam tikrai jaučiamas.

TV3 nuotr.

„Europos Centrinis Bankas kovojo su defliacija, po to – su kovidu, o tada prasidėjo karas Ukrainoje. Europos Centrinis Bankas išleido daug pinigų supirkinėdamas įvairių valstybių, net privačių korporacijų obligacijas. To pasekmė – bankai, kaip atsiskaitymo sistemos dalyviai, gavo trilijonus perteklinių rezervų, už kuriuos dabar Europos Centrinis Bankas kažkodėl nori mokėti teigiamas palūkanas. Ši dalis yra tikrai neteisinga. Už tai tikrai neturėtų būti gaunami šimtai milijardų, kaip kad įvertino Europa. Tuo metu, kai vyksta karas, ir žmonės skundžiasi aukštomis energijos ir maisto kainomis, staiga kažkuri grupė pradeda gauti pinigus iš dangaus“, – savo nuomone laidoje dalijosi ekonomistas.

Kritikos ekonomistas negailėjo ir patiems bankams.

„Jei būtų sąžiningi, bankai suvoktų, kad jei didėja palūkanos už paskolas, tai, būkite mieli, tuomet mokėkite palūkanas ir už indėlius. Tačiau bankai galvoja, kad kaip nors praslys“, – sakė jis.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!