Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad socialinio draudimo sistema būtų keičiama, efektyviau ir teisingiau perskirstant biudžeto lėšas, o ne daugiau jų išleidžiant. Mokslininkams rengiant naują socialinį modelį, jo socialinio draudimo dalį kūręs R.Lazutka sako, kad jis turėtų padidinti teisingumo jausmą ir paskatinti žmones noriau dalyvauti socialinio draudimo sistemoje.

Pasak jo, Lietuvoje lėšų socialiniam draudimui išleidžiama nedaug, palyginti su kitomis valstybėmis, ir jos būtų perskirstomos racionaliau.

„Priešingai, mes netgi numatome, kad galiausiai susidarys rezervas. Dabar išmokos yra didinimos priešokiais: kažkas iš valdžios pasiūlo ir didinama. Mes siūlome tai susisieti su objektyviais rodikliais ir taip indeksuoti, kad lėšų nepritrūktų. Pabandėme pagrįsti, kad jeigu būtų galiojusi tokia indeksavimo tvarka, „Sodra“ neturėtų tokio didelio deficito, kuris sudarė dėl išmokų didinimo bumo 2006-2008 metais prieš krizę“, - sakė R.Lazutka.

Jo žodžiais, pakeitimai nesukels valstybei nepakeliamos finansinės naštos, kaip baiminamasi viešojoje erdvėje.

„Pertvarkius socialinį draudimą, tikimasi, kad būtų didesnis noras dalyvauti sistemoje, o ne jos vengti. Dabar išmokos atbaido žmones, nes jie galvoja - moku, moku ir iš socialinio draudimo nieko negaunu. Numatome, kad pensijos iš socialinio draudimo liktų tiesiogiai proporcingos įmokoms, tai yra jei įmokėjai daugiau įmokų nei bendradarbis, pensija irgi bus didesnė. Ilgainiui turėtų padidėti lėšų, nes turėtų pasikeisti tiek darbdavių, tiek darbuotojų elgesys ir socialinio draudimo sistema turėtų augti“, - BNS sakė R.Lazutka.

„Mes numatėme, kad papildomų lėšų nereikia. Darome, kaip sako ekonomistai, su nuliniu biudžetu - kad nereikėtų papildomų lėšų, tiesiog lėšos yra perskirstomos iš vienų šaltinių į kitus“, - BNS sakė R.Lazutka.

Mokslininkai siūlo nustatyti socialinio draudimo įmokų „lubas“, išmokas labiau susieti su įmokų dydžiu, išmokų apskaičiavimo ir jų vertės nustatymą padaryti aiškesnį visiems įmokų mokėtojams ir apskritai įdiegti apdraustųjų informavimo politiką.

Taip pat norima įvesti įstatymu nustatytą pensijų indeksavimą ir apskaitos vienetų „taškų“ sistemą, atsižvelgti į demografinius rodiklius.

Norima keisti ir nedarbo išmokos dydžius - padidinti išmoką pradiniu nedarbo laikotarpiu iki 50 proc. algos pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai būtų nebemokama.

Tikimasi, kad subalansuotas sistemos biudžetas leis užtikrinti stabilų rezervą krizės atveju ir kartu sudarys galimybę išplėsti apdraustųjų ratą, taip prisidedant prie skurdo mažinimo šalyje.

Darbo grupės teikimu, siūloma nedarbo išmoką mokėti asmenims, kurie turi 12 mėnesių darbo stažą per pastaruosius trejus metus (dabar - 18). Taip pat norima numatyti lankstesnius ligos ir motinystės draudimo stažo reikalavimus - jei asmuo turi bent 3 mėnesių bendrą draudimo stažą iki motinystės atostogų, visą išmokai būtiną stažą galima suskaičiuoti iš ilgesnio laikotarpio – iki penkerių metų.