Seimui siūloma nuo 2015-ųjų įteisinti ritualinį skerdimą - parlamentinis Kaimo reikalų komitetas trečiadienį pritarė tai numatančioms Gyvūnų gerovės ir pasaugos įstatymo pataisoms ir siūlo jas priimti kuo greičiau.

Siūlomi įstatymo pakeitimai numato, kad nuo kitų metų Lietuvoje skerdimu nebebūtų laikomas procesas, kai apsvaigintas maistui augintas gyvūnas nužudomas nuleidžiant kraują. Pataisos numato, kad gyvūnai galės būti skerdžiami skerdykloje prieš tai jų neapsvaiginus.

Religinių apeigų skerdimo metodus bei priemones, leisiančias užtikrinti jo kontrolę, apskaitą, tokiu būdu gaunamos mėsos ženklinimą ir realizavimą nustatytų Žemės ūkio ministerija.

Iki šiol įstatymas leido skersti gyvūnus tik juos prieš tai apsvaiginus.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys prognozavo, kad priėmusi tokias pataisas, Lietuva gali sulaukti Europos Komisijos priekaištų.

„Beveik esu tikras, kad Komisija pradės pažeidimo procedūrą, nes tikslas yra eksportas, o ne tokios skerdienos vartojimas savo reikmėms“, - teigė parlamentaras.

Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius parlamentarus informavo, kad dabar kitose šalyse užauginti galvijai komerciniais tikslais pagal religinius reikalavimus neskerdžiami: „Kitos šalys „išsisuka“ gyvus gyvulius išveždamos į tas šalis, kur ritualinis skerdimas vyrauja“.

Jis taip pat pranešė, kad Rusijai įvedus sankcijas, pieninių galvijų, ypač vyresnių karvių, augintojai neturi kur dėti 50 proc. mėsos.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis prisiminė 1993-1994 metus, kai iš Lietuvos „musulmonams mėsa buvo išsivežama ešalonais“.

Žemės ūkio ministerijos departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio teigimu, kol kas nėra aiškus nei tokios skerdienos poreikis, nei eksporto galimybės. 

„Religinių bendruomenių paraiškų, kad pateiktume tokią mėsą, neturime“, - sakė jis.

Rugpjūčio pradžioje Rusija paskelbė, kad vienerius metus iš Europos Sąjungos neįsileis galvijų bei kiaulių mėsos, paukštienos, dešrų ir kitų produktų, taip pat žuvies, jūrų gėrybių, pieno ir jo produktų, daržovių ir vaisių.

Lietuvos mėsininkai skaičiuoja dėl Rusijos įvestų sankcijų galintys netekti 250 mln. litų.