Dėl Latviją kamuojančios nekilnojamojo turto krizės labiausiai, regis, nukentėjo gyventojai ir bankai. Tačiau būtent finansų institucijos padėjo pūstis nekilnojamojo turto rinkos burbului.
Padėtis be išeities
Latvijoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, kilti būsto kainoms "padėjo" palankios paskolų sąlygos ir gana mažos palūkanos. Maržas taip pat apkarpė konkurencija tarp bankų. Šie dalijo paskolas į kairę ir į dešinę, ne itin susimąstydami apie padarinius. Buvo metų, kai naujai išduotų paskolų skaičius augo 90–100 proc.
Dabar atėjo laikas sumokėti už neatsakingus sprendimus. Naujai išduodamų kreditų skaičius jau gerokai sumenko. Pirmą šių metų ketvirtį šalies bankai išdavė 21 proc. mažiau paskolų nei tuo pačiu metu pernai. Latvijos komercinių bankų asociacijos vadovas Teodoras Tverijonas pripažino, kad tokie rodikliai prognozuoja rimtas problemas.
Gyventojai vėluoja daugiau
Tačiau ryškėja kur kas liūdnesnė kita tendencija. Liepos 1 d. duomenimis, bankai yra išdavę beveik 16 mlrd. latų (77,7 mlrd. litų) paskolų. Didelės rizikos kreditų, kurie taip ir gali likti negrąžinti, yra 1,4 proc. Pernai pirmą pusmetį šis rodiklis siekė 0,7 proc. Taigi blogų paskolų skaičius per metus išaugo du kartus – arba iki 219 mln. latų (1,06 mlrd. litų).
Pirmą šių metų pusmetį išryškėjo ir dar viena blogybė. Pirmąkart pradelstų grąžinti paskolų dalis perkopė 10 proc. ir pasiekė 11,2 proc. Be to, gyventojams paskolas grąžinti sekasi sunkiau nei verslui, pirmų pradelstų kreditų dalis siekia 14 proc., antrų – 9 proc. Bendra uždelstų mokėti paskolų suma jau siekia 1,75 mlrd. latų. Prieš metus jų dalis nesiekė 5 proc., arba 641 mln. latų (3,1 mlrd. litų).
Optimistai graužia nagus
Dar viena detalė. Anksčiau gyventojai dažniausiai vėluodavo mokėti vartojamųjų paskolų, už kurias įsigydavo buitinės technikos, keliones, automobilius, įmokas, o šįmet jau vėluojama mokėti būsto paskolų įmokas. Paprastas žmogus, kuriam kilo sunkumų grąžinant kreditą, gali netekti būsto.
Jau metų pradžioje nemokių klientų turto pardavimo aukcionų skaičius išaugo du kartus. Žinoma, kol kas šis rodiklis, palyginti su išduotų paskolų skaičiumi, nedidelis. Tačiau akivaizdu, kad jau yra skaudžiai nukentėjusių žmonių, kurie klaidingai įvertino savo galimybes įsipareigodami bankams.
Tačiau ir bankams, klaidingai įvertinusiems savo klientų galimybes, gali grėsti ne mažesnės bėdos. Jei gyventojai ir verslas krečiant ekonominei krizei ims masiškai susidurti su mokumo problemomis, didžiausią smūgį patirs tie bankai, kurie pastaraisiais metais aktyviausiai dalijo paskolas.
Naujausi komentarai