Ūkio ministras Rimantas Žylius sako, kad naujos atominės elektrinės projektas yra pelningas investicinis sprendimas, kuris generuos nemažą investicijų grąžą bei labai prisidės prie šalies bendrojo vidaus produkto augimo.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad dabartinė ir būsimos Vyriausybės privalo vykdyti atsakingą fiskalinę politiką, kuri smarkiai nedidintų valstybės skolos. Anto jos, projekto sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių, kurias šiuo metu galima įvertinti tik preliminariai.

Tačiau galimybė įgyvendinti projektą iki galo, anot jos, neabejotinai priklausys ir nuo politinės valios laikytis griežtos fiskalinės drausmės – tokiu atveju su statybos etapu susiję finansiniai įsipareigojimai galėtų būti įvykdyti, nesukeliant grėsmės mokesčių mokėtojams, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.

„Visagino atominės elektrinės projektas yra didžiausia numatoma investicija nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, iš jos tikimės ne tik energetinės nepriklausomybės, bet ir grąžos. Tam esama ir būsimos Vyriausybės privalo vykdyti atsakingą fiskalinę politiką, kuri nesudarytų esminės rizikos valstybės skolos lygiui,“ – sakė I.Šimonytė.Pasak R.Žyliaus, VAE – iki šiol didžiausia investicija Lietuvoje, siekianti apie 16-18 mlrd. litų, iš jų 10-14 mlrd. litų bus tiesioginės užsienio investicijos.

R.Žyliaus teigimu, VAE statybos metu vietos verslas gali sulaukti užsakymų, kurių vertė gali siekti iki 5 mlrd. litų, o elektrinės statybos metu planuojama sukurti 6 tūkst. naujų darbo vietų.

Pasak ūkio ministro, pradėjus eksploatuoti VAE, bendras Lietuvos ekonominis „pyragas“ kasmet padidės bent 700 mln. litų arba 0,7 proc. BPV kasmet. Projekto pelningumas, anto jo, sieks apie 10 proc., tai reiškia, kad valstybė gali tikėtis vidutiniškai 256 mln. litų dividendų kasmet.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė didžiulės apimties dokumentų paketui, reglamentuojančiam strateginių energetikos projektų įgyvendinimą.Vyriausybės posėdyje pritarta Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos koncesijos sutarties projektui, Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įstatymo ir Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo projektams.

Lėšos, skirtos atominės elektrinės statybai, nebus telkiamos iš Lietuvos valstybės biudžeto ir netaps valstybės skola, jas skolinsis ir pritrauks pati įmonė. Didžiąją lėšų dalį (60-70 proc.) įmonei skolins Japonijos tarptautiniai bankai, likusią dalį – pati įmonė iš uždirbto pelno, taip pat iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio, jį perskirsčius, nedidinant galutinės elektros kainos vartotojui, rašoma pranešime.Visas įstatymų paketas dėl VAE, koncesijos sutarties projektas ir verslo planas nuo trečiadienio yra vieši dokumentai.