Taip po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su medikų atstovais antradienį žurnalistams sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.

„Medikai sulaukė priedų, tačiau dar nėra atsiskaityta gydymo įstaigoms už išlaidas, patirtas pirmosios pandemijos etapo metu. Tas turi būti padaryta. Ligoninės turi pasiruošti, ir finansiniai ištekliai yra labai reikalingi“, – teigė jis.

Be to, prezidento patarėjas akcentavo, kad būtinos investicijos ir į naują infrastruktūrą.

„Artėja ruduo, reikia investicijų į infrastruktūrą, dalis pacientų srautų buvo valdoma palapinių pagalba, tai, savaime aišku, rudenį, žiemą to nebus galima ir tam reikia pasiruošti“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Jis pabrėžė, kad gydymo įstaigos pasigenda aiškumo koronaviruso valdymo strategijoje.

„Turi būti sukonkretinta strategija – su konkrečiais rodikliais, kada kokios veiklos būtų lokaliai, išmaniai ribojamos. Reikia aiškumo gydymo įstaigoms, kaip jos turėtų elgtis su skirtingais ligoniais, skirtingo sunkumo ligoniais. Jiems turėtų tas aiškumas“, – aiškino S. Krėpšta.

Regioninių ligoninių atstovas: neapmokėta nė viena sąskaita

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris sakė, kad rajoninės ligoninės apsaugos priemonėmis apsirūpinusios maždaug mėnesiui, tačiau nė viena iš jų nėra gavusios kompensacijų už pirmos viruso bangos metu patirtas išlaidas.

„Praeitas etapas, kuris buvo, nė viena sąskaita nėra apmokėta. Mūsų įkainis yra paskaičiuotas normalioms sąlygoms dirbti, papildomų priemonių nėra įskaičiuota. Tai mums sukelia didelių finansinių įtampų“, – kalbėjo jis.

Prezidento patarėjas akcentavo, kad dialogas tarp regioninių gydymo įstaigų ir ministerijos galėtų būti geresnis.

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė sakė, kad yra ligoninių, kurioms nekompensuota ir 300 tūkst. eurų išlaidų. Vis dėlto, medikų atstovė negalėjo tiksliai pasakyti, kiek iš viso yra gydymo įstaigų, kurios laukia ministerijos kompensacijų, ir kokio jos dydžio.

„Jau reikia apsirūpinti apsaugos priemonėmis rudeniui, o tų galimybių praktiškai ir nėra“, – teigė ji.

„Šiandien įsigyti savo lėšomis papildomų apsaugos priemonių tikrai nėra jokių galimybių. Kaip vadovai sako, nėra apyvartinių lėšų“, – pridūrė ji.

Medikų atstovė taip pat pasigedo konkrečios informacijos apie sukauptą rezervą.

„Nėra aiškaus pasakymo, nei kas yra rezerve, nei kiek yra, ir ar tikrai to užteks. Kiek girdėjome iš įstaigų vadovų, nėra aiškiai labai nurodyta, ar tai bus tik COVID-19 ligoninėms tos priemonės skirstomos, ar ir kitoms įstaigoms. Aiškumo tikrai trūksta“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė pabrėžė, kad dėl lėšų trūkumo ne visos ligoninės medikams pakėlė atlyginimus.

„Galiu patvirtinti, kad ir šiandien yra įstaigų, kur darbo užmokestis nuo balandžio 1 dienos deklaruotais 18 proc. dar nepadidintas. Ir motyvas iš darbdavių pusės – kad stinga lėšų. Stinga lėšų dėl to, kad darbo užmokesčio lėšos naudojamos toms priemonėms, kurias reikia užtikrinti, tai yra – apsaugos priemonėms, infrastruktūrai, informacinių technologijų plėtrai“, – kalbėjo ji.

A. Baublytė pabrėžė, kad ne visiems medikams išmokėti ir jiems priklausantys papildomi priedai.

Anot Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės, prasidėjus antrai koronaviruso bangai, daugiausia problemų medikams kils valdant pacientų srautus.

„Kaip reikės atskirti, jei kartu bus pakilimas ir COVID-19, ir gripo. Čia bus didelė problema, nes reikės daryti turimus ir dėl vienos infekcijos, ir dėl kitos“, – aiškino ji.

Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau yra sakiusi, kad ligoninių patirtos išlaidos bus kompensuotos rudenį.

Nuo kovo 16-osios iki birželio 16-osios šalyje buvo paskelbtas visuotinis karantinas, kurio metu buvo sustabdytas planinių medicinos paslaugų teikimas. Dalyje gydymo įstaigų jo visiškai atkurti nepavyko iki šiol. Pacientai skundžiasi negalintys patekti pas gydytojus ir nesulaukiantys pagalbos.

Nuo gegužės pabaigos iki liepos vidurio užsikrėtimo koronaviruso atvejų šalyje buvo gerokai sumažėję, bet nuo liepos vidurio, ir ypač pastaruoju metu, jų pradėjo smarkiai daugėti.