S. Krėpšta: pandemija Lietuvos ekonomikai galimai duos daugiau nei atėmė

„Ekonomikos sveikata šiuo metu yra tokia gera, kokios nedaugelis tikėjosi, jeigu žiūrėtume kaip prognozavome prieš metus. (...) Pandemijos pradžioje ir eigoje visos prognozės, ypač pradinės, buvo pakankamai niūrios ir matėme, kad realybė netgi daugeliu atveju pasirodė geresnė nei pačios optimistiškiausios prognozės. Jau šiemet šalies ekonomika pasivijo priešpandeminį lygį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.

LB atstovas pabrėžia, kad jei trumpalaikės rizikos, pavyzdžiui, infliacija, greitai atslūgs, tikėtina, kad kitais metais ekonomika viršys priešpandemines augimo tendencijas ir gali būti netgi didesnė, nei kad pandemijos visai nebūtų buvę. Galimą spartesnį, nei prognozuota iki pandemijos, augimą, anot S. Krėpštos, lemia papildomos šalies ūkiui stabilizuoti skirtos lėšos.

„Žiūrint siaurai ekonomiškai, ekonomika (augs labiau nei prieš pandemiją – ELTA), dėl papildomo skatinimo, ateinančių europinių pinigų, papildomo fondo, kurio apskritai būtų nebuvę, jei pandemijos neturėtume, ir dėl to, kad šalies ekonomika praėjusiais metais susitraukė vienu mažiausių tempų visoje Europos Sąjungoje: smarkiai prisitaikė, taip pat verslas parodė lankstumą. Esame reliatyvūs laimėtojai ta siaurąja ekonomine prasme, nevertinant viso neigiamo socialinio konteksto“, – kalbėjo jis.

Didelės žalos ekonomikai, kokią, pavyzdžiui, Lietuva patyrė 2008 m. krizės metu, kaip pastebi S. Krėpšta, pavyko išvengti ir dėl įsivesto euro.

„Matome, kokie skirtumai bendrojo vidaus produkto kontekste ir kaip žymiai švelniau išgyvenome šią krizę. Turėjome mažesnį nedarbą, vien dėl to, kad palūkanų normos išliko pakankamai žemos, neturėjome kažkokių svyravimų, devalvacijos rizikų. Ta nauda, kurią gavome būdami euro zonoje ir kartu gaudami monetarinį skatinimą, ženkliai viršija galimus kaštus trumpalaikėje perspektyvoje“, – nurodo S. Krėpšta.

Infliacija atslūgs kitų metų pirmoje pusėje

Ženkliai išaugusią infliaciją S. Krėpšta laiko trumpalaike rizika, kuri, pasak ekonomisto, kitų metų pradžioje turėtų atslūgti ir neturėti neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai. Pasak jo, prekių ir paslaugų kainų kilimas turėtų mažėti krentant visame pasaulyje rekordines aukštumas pasiekusioms žaliavų kainoms.

„Tai yra viena iš rizikų, bet pagrindinis vertinimas šiuo metu yra tas, kad tai – trumpalaikė rizika. Vis dėlto matome, kad tų 8 proc. (infliacijos – ELTA), kuriuos dabar turime, du trečdalius  lemia išoriniai veiksniai (žaliavų, degalų, dujų kainos), o ne vidiniai ekonomikos perkaitimo veiksniai“, – teigė ekonomistas.

Lietuvos banko skaičiavimais, infliacija kitų metų antrąjį ketvirtį grįš į įprastą 2 proc. lygmenį. „Tie vienkartiniai veiksniai turėtų išsisklaidyti ir turėtume grįžti į artimesnį 2 proc. infliacijos kelią“, – banko prognozę pristatė S. Krėpšta.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitais metais infliacija Lietuvoje sieks 2,6 proc. Pasak banko, infliacijos tiek daug nebedidins energijos produktų kainos, bet ją stipriau veiks su vidaus ekonomine raida labiau susijusios paslaugų kainos, sparčiau kilsiančios maisto produktų kainos.