- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad dabartinė Lietuvos ekonomikos būklė jau pasivijo priešpandeminį lygį. Kitų metų šalies ūkis, pažymi ekonomistas, turėtų būti netgi geresnėje padėtyje, nei prognozuota prieš COVID-19 pandemiją.
„Ekonomikos sveikata šiuo metu yra tokia gera, kokios nedaugelis tikėjosi, jeigu žiūrėtume kaip prognozavome prieš metus. (...) Pandemijos pradžioje ir eigoje visos prognozės, ypač pradinės, buvo pakankamai niūrios ir matėme, kad realybė netgi daugeliu atveju pasirodė geresnė nei pačios optimistiškiausios prognozės. Jau šiemet šalies ekonomika pasivijo priešpandeminį lygį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.
LB atstovas pabrėžia, kad jei trumpalaikės rizikos, pavyzdžiui, infliacija, greitai atslūgs, tikėtina, kad kitais metais ekonomika viršys priešpandemines augimo tendencijas ir gali būti netgi didesnė, nei kad pandemijos visai nebūtų buvę. Galimą spartesnį, nei prognozuota iki pandemijos, augimą, anot S. Krėpštos, lemia papildomos šalies ūkiui stabilizuoti skirtos lėšos.
„Žiūrint siaurai ekonomiškai, ekonomika (augs labiau nei prieš pandemiją – ELTA), dėl papildomo skatinimo, ateinančių europinių pinigų, papildomo fondo, kurio apskritai būtų nebuvę, jei pandemijos neturėtume, ir dėl to, kad šalies ekonomika praėjusiais metais susitraukė vienu mažiausių tempų visoje Europos Sąjungoje: smarkiai prisitaikė, taip pat verslas parodė lankstumą. Esame reliatyvūs laimėtojai ta siaurąja ekonomine prasme, nevertinant viso neigiamo socialinio konteksto“, – kalbėjo jis.
Didelės žalos ekonomikai, kokią, pavyzdžiui, Lietuva patyrė 2008 m. krizės metu, kaip pastebi S. Krėpšta, pavyko išvengti ir dėl įsivesto euro.
„Matome, kokie skirtumai bendrojo vidaus produkto kontekste ir kaip žymiai švelniau išgyvenome šią krizę. Turėjome mažesnį nedarbą, vien dėl to, kad palūkanų normos išliko pakankamai žemos, neturėjome kažkokių svyravimų, devalvacijos rizikų. Ta nauda, kurią gavome būdami euro zonoje ir kartu gaudami monetarinį skatinimą, ženkliai viršija galimus kaštus trumpalaikėje perspektyvoje“, – nurodo S. Krėpšta.
Infliacija atslūgs kitų metų pirmoje pusėje
Ženkliai išaugusią infliaciją S. Krėpšta laiko trumpalaike rizika, kuri, pasak ekonomisto, kitų metų pradžioje turėtų atslūgti ir neturėti neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai. Pasak jo, prekių ir paslaugų kainų kilimas turėtų mažėti krentant visame pasaulyje rekordines aukštumas pasiekusioms žaliavų kainoms.
„Tai yra viena iš rizikų, bet pagrindinis vertinimas šiuo metu yra tas, kad tai – trumpalaikė rizika. Vis dėlto matome, kad tų 8 proc. (infliacijos – ELTA), kuriuos dabar turime, du trečdalius lemia išoriniai veiksniai (žaliavų, degalų, dujų kainos), o ne vidiniai ekonomikos perkaitimo veiksniai“, – teigė ekonomistas.
Lietuvos banko skaičiavimais, infliacija kitų metų antrąjį ketvirtį grįš į įprastą 2 proc. lygmenį. „Tie vienkartiniai veiksniai turėtų išsisklaidyti ir turėtume grįžti į artimesnį 2 proc. infliacijos kelią“, – banko prognozę pristatė S. Krėpšta.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitais metais infliacija Lietuvoje sieks 2,6 proc. Pasak banko, infliacijos tiek daug nebedidins energijos produktų kainos, bet ją stipriau veiks su vidaus ekonomine raida labiau susijusios paslaugų kainos, sparčiau kilsiančios maisto produktų kainos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje1
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...