Vieni pabrėžia, kad mokesčiai galėtų būti didinami, tačiau tik tie, kurie nesusiję su būtinu vartojimu. Kiti politikai mano, kad biudžetas gynybai galėtų augti taikant skirtingas priemones – skolinantis, investuojant ar aukojant.

Siūlo peržiūrėti pelno, kitus mokesčius

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad gynybos finansavimas galėtų augti nedidinant mokesčių horizontaliai, o, pavyzdžiui, dalį lėšų ištraukiant iš šešėlio arba peržiūrint mokesčius, kurie nėra susiję su būtinu vartojimu.

„Pristatyta, kad realiausia trijų pagrindinių mokesčių korekcija – pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis ir pelno mokestis. (...) Mes galvojame, kad šiandien reikia ieškoti sprendimų, neapkrauti gyventojų horizontaliu mokesčiu, nors čia tokių pasiūlymų toje auditorijoje nuskambėjo nuo pensijų apmokestinimo iki PVM didinimo, bet horizontalus mokestis neteisingas“, – žurnalistams po susitikimo Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

„Yra šiandien alternatyvos valstybėje surasti lėšas tiek iš šešėlio, tiek administruojant mokesčius, tiek kalbant galbūt apie kitų mokesčių, kurie nėra susiję su būtinu vartojimu, peržiūrėjimu“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis taip pat teigė, kad galima diskusija ir apie pelno mokesčio peržiūrą.

Šiandien reikia ieškoti sprendimų, neapkrauti gyventojų horizontaliu mokesčiu, nors čia tokių pasiūlymų toje auditorijoje nuskambėjo nuo pensijų apmokestinimo iki PVM didinimo (...)

 

Jis tvirtino pasigedęs Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos konkrečių pasiūlymų.

„Tikėjausi, kad bus pasakyta Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos, kad yra tokie keliai, ar tai priimtina, ar ne, jei ne, tai siūlykite alternatyvą. Bet šiandien buvo kitoks formatas pasirinktas“, – teigė jis.

Neatmeta investavimo, aukojimo

Liberalas Eugenijus Gentvilas sakė, kad „visi supranta poreikį didinti gynybos finansavimą“, o kategoriškų pozicijų nebuvo, nes kitų atveju tai trukdytų susitarimui.

Anot jo, tarp galimų instrumentų neatmetamas skolinimasis, investavimas ir aukojimas.

„Svarbiausia, kad neužkirsti keliai susitarimui, todėl pasakyti, kas man asmeniškai labiausiai patinka – liūto dalis turės būti finansuojama per mokesčius, vienokius ar kitokius, palikime verslui ir piliečiams galimybę skolinti, aukoti, investuoti. Kurią dali sudarys šita dalis, nedrįstu sakyti, 10–20 proc., bet išbandykime visus instrumentus“, – žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio atstovas.

„Nei mes, nei kiti diskusijos dalyviai nebuvo kategoriški, nes jei būtume kategoriški, kalbos apie tarimąsi ir susitarimą nebūtų“, – teigė jis.

Seimo vicepirmininkas, „laisvietis“ Vytautas Mitalas teigė, kad yra „kombinuotas kelias“, kaip įmanoma didinti finansavimą. Anot jo, akivaizdu, jog finansavimas gynybai turi pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kaip alternatyvą jis sakė matantis ir skolinimąsi bei gynybos obligacijas.

„Skambėjo susitikime šiandien, kad tai nebus vien mokesčių klausimas, ar tarifų korekcijos, bet skolinimasis yra reali alternatyva artimiausio laikotarpio paspartinti tam tikrus įsigijimus, tos pačios gynybos obligacijos. Lietuviai turi pinigų, per kovidą pamatėme, kad santaupos bankuose yra labai didelės. Patrauklaus ir gerai išreklamuoto finansinio instrumento sukūrimas būtų populiarus“, – žurnalistams sakė V. Mitalas.

Jis taip pat užsiminė ir apie savanoriško mokesčio, „gynybos prenumeratos“ idėją, kuri, pasak politiko, gynybos poreikius papildytų „dešimtimis milijonų eurų“.

„Visą tai sudėjus, būtų galima turėti gana platų kompleksinį papildomų lėšų generavimo paveikslą, kuris nėra tik mokesčių korekcijos, bet ir savanoriškas prisidėjimas bei skolinimas. Susitikime apie tai buvo šiek tiek kalbėta, bet tikiuosi, bus kalbama ir vėliau artimiausiu laiku“, – teigė V. Mitalas.

Parlamentaras taip pat sakė pasiūlęs Krašto apsaugos ministerijai pasirengti tam tikrų įsigijimų, kuriuos galima paskubinti, sąrašą, o biudžetas tam galėtų būti atvertas Seimo pavasario sesijoje.

„Peržiūrėti biudžetą ir paspartinti ar įsigijimus reikalingus kariuomenei, ar Vokietijos brigados įrengimo darbus“, – teigė jis.

Priekaištai dėl skubos

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė pasigedusi informacijos apie finansavimo didinimo terminus, tačiau pozityviai nuteikia tai, kad finansų ministrė pripažino, jog dėl PVM didinimo tektų neproporcingai didelė našta mažiausias pajamas turintiems gyventojams.

Tai, kas buvo pasiūlyta šiandien, pagrinde gula ant mažas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų.

 

„Bent jau šitas momentas yra girdimas, sakyčiau, bent jau vienas pozityvus momentas“, – žurnalistams sakė parlamentarė.

Ji pabrėžė, kad kariuomenės išsakytas poreikis bent 3 proc. BVP finansavimo jau šiems metams buvo akivaizdus dar praėjusių metų viduryje.

„Kodėl dabar yra toks staigus išaugimas suplanuotas kitai Vyriausybei, kada mažiausiai 1 proc. BVP gynybai mums trūks, atsakymo jokio nėra. Dėl to klausimas, ar iš tikrųjų norima apie ką nors susitarti, ar tiesiog pavėluoti tam tikri sprendimai. Dabar jau kalbama apie tai, kad situacija yra prasta, reikalaujanti labai skubių sprendimų, lieka šitas klausimas atviras“, – teigė D. Šakalienė.

Ji atkreipė dėmesį, jog matomas platus pritarimas iš įvairių pusių gynybos obligacijų idėjai. Tai, pasak jos, būtų paprastas sprendimas, kur greitai galima „pasimatuoti“, kiek gyventojai linkę prisidėti.

„Turint omeny, kokios šiandien palūkanos mokamos už indėlius, tai šioje vietoje prisidėti prie gynybos, bet ir su mažesnėmis palūkanomis galima būtų pasižiūrėti, kiek gyventojai būtų linkę susitarti. Čia vienas iš paprastų instrumentų, bet, aišku, jis yra nepakankamas“, – sakė D. Šakalienė.

„Valstiečiai“ siūlo finansavimo nekeisti

Tuo metu „valstietis“ Dainius Gaižauskas siūlė išlaikyti 2,52 proc. BVP finansavimą, o esant staigiam poreikiui – pasiskolinti.

„Jeigu yra būtinybė čia ir dabar, skolinkimės, jeigu yra būtinybė. (...) Šiai dienai, tų lėšų, ką mes skiriame gynybai – pakanka“, – teigė D. Gaižauskas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis (Valdemaras Tomaševskis) kalbėjo, jog svarbiausia – kurti savo gynybos pramonę.

„Trūksta karinės technikos, amunicijos, įvairiausių karinių priemonių. Turim kurti karinę pramonę, kad dalis pinigų grįžtų mokesčių pavidalu į mūsų biudžetą“, – sakė parlamentas.

Jis pabrėžė, kad didinant gynybos finansavimą nauji mokesčiai neturėtų būti įvedami, siūlė apmokestinti bankų aktyvus.

Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis siūlė peržiūrėti, ką konkrečiai reikia finansuoti, ir ar vienu metu, ar numatant prioritetus. Jis taip pat sakė negalintis pritarti mokesčių didinimui.

„Tai, kas buvo pasiūlyta šiandien, pagrinde gula ant mažas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų, (...) ant Lietuvos investicinio klimato gerinimo“, – teigė A. Mazuronis.

„Dėl skolinimosi, turint omeny, kad dabar esam praktiškai prie 3 proc. Mastrichto kriterijaus ribos, tai matyt irgi laukia Vyriausybės diskusijų su Europos Komisija, ar jie sutiks didinti deficitą, kad tos lėšos būtų išleistos krašto apsaugos poreikiams“, – sakė jis.

Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.