„Kalbėdami apie ilgalaikę Lietuvos sėkmę, turime užtikrinti tris pagrindines sąlygas. Pirma, turi būti didinamas Lietuvos ekonomikos pažangumas, siekiant, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvūs ir aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslai. Antroji sąlyga – subalansuotas vystymasis. Svarbu užtikrinti subalansuotą Lietuvos augimą, išnaudojant ne tik Vilniaus, bet ir kitų Lietuvos regionų ekonomikos potencialą. Ir trečioji sąlyga – Lietuvos ekonominio modelio tvarumas. Tvariam augimui reikalingas perėjimas prie klimatui draugiškos ekonomikos“, – Seime, pristatydamas Vyriausybės ataskaitą, teigė S. Skvernelis, pridurdamas, kad šias sąlygas galima įgyvendinti tik išnaudojant globalių ekonomikos pokyčių formuojamas galimybes.

Anot premjero, Lietuva turi galimybę pritraukti naujas investicijas iš įmonių, kurios perkelia gamybos pajėgumus iš Azijos į Europos regionus.

„Tai yra galimybė Lietuvos įmonėms įsilieti į pasaulinės vertės grandines“, – teigė jis.

S. Skvernelio teigimu, pandemija taip pat atskleidė gyvybės mokslų sektoriaus strateginę svarbą ir suteikė galimybę Lietuvai pritraukti naujų investicijų iš farmacijos, medicinos prietaisus gaminančių įmonių.

„Maisto tiekimo grandinės bus pertvarkomos, kad greičiau būtų pasiektas galutinis vartotojas, didelį dėmesį skiriant tvarumui. Čia Lietuva gali pritraukti stambias maisto pramonės investicijas, didinti Lietuvos maisto sektoriaus produktyvumą, orientuojantis į tvarumą, maisto kokybės, poveikio aplinkai, atliekų mažinimo ir kitais aspektais“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Jis taip pat pabrėžė progą spartinti Lietuvos struktūrinį pokytį skaitmeninės ekonomikos link.

„Dėl pandemijos metu įvestų apribojimų ir poreikio vengti fizinio kontakto, išryškėjo skaitmeninės ekonomikos atsparumas. Verslui, institucijoms, švietimo, medicinos, kultūros ir kitoms įstaigoms, gyventojams iškilo būtinybė pereiti prie skaitmeninių sprendimų, siekiant užtikrinti tolesnę sklandžią veiklą. Atitinkamai Lietuva turi išnaudoti tiek informacijos ir ryšių technologijų sektoriaus įmonių, tiek ir tradicinių verslų investicinį potencialą“, – teigė S. Skvernelis.

„Nemažiau svarbi krypti yra klimatui draugiška ekonomika. Europos Komisija įvardino Europos žaliąjį kursą kaip ES ekonomikos atsigavimo variklį, kuriam bus skiriamos didelės investicijos siekiant didinti ekonomikos atsparumą klimato kaitai. Tai galimybė Lietuvai pritraukti investicijas į ateities ekonomiką“, – pridūrė premjeras.

Pasak S. Skvernelio, Ilgalaikių investicijų skatinimo planas apims laikotarpį nuo šių metų liepos 1 dienos iki 2021 metų gruodžio 31 dienos.