G. Nausėda: Lietuva iki galo turi ginti savo vežėjų interesus

„Vyriausybės iniciatyvą kvestionuoti šitą sprendimą aš palaikau ir manau, kad Lietuva kaip ir kitos Rytų Europos valstybės turi teisę ginti savo interesus iki galo“, – ketvirtadienį per metinę spaudos konferenciją tvirtino G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos netenkinta Mobilumo pakete numatytas privalomas vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę kas aštuonias savaitės.

„Tenka konstatuoti, kad didžiųjų valstybių interesai nusvėrė ir nelygioje konkurencinėje padėtyje atsiduria periferijoje, Europos Sąjungos teritorijos pakraščiuose esančios valstybės. Aštuonių savaičių terminas, nors ir ilgesnis negu buvo numatyta anksčiau, vis dar yra nepriimtinas dviem požiūriais. Pirma tai yra visiškai nereikalingas sunkvežimių varinėjimas Europos Sąjungos teritorijoje, antra tai yra teršiantis gamtą veiksnys, niekaip nesuderinamas su ekonomikos žalinimo ambicijomis“, – sakė prezidentas.

Vakarų europiečiai teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur. Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė sako, kad Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos, o vilkikų privalomas grąžinimas padidins taršą keliuose ir taip trukdys kovoti su klimato kaita.

Be Lietuvos, naujosioms taisyklėms prieštarauja dar aštuonios šalys – Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta, tačiau jų nepakako blokuoti sprendimą.

Mobilumo paketą sudaro trys dokumentai – reglamentas, kuriuo nustatomas patekimas į krovinių vežimo kelių transportu rinką, reglamentas dėl vairuotojų maksimalios darbo trukmės ir minimalaus poilsio laiko ir direktyva, kuria peržiūrimi vykdymo užtikrinimo reikalavimai ir nustatomos vairuotojų komandiravimo taisyklės.

Daugelis Mobilumo pakete įtvirtintų nuostatų, išskyrus taisykles dėl vairavimo trukmės, bus pradėtos taikyti anksčiausiai praėjus 18 mėnesių po teisės aktų įsigaliojimo.

„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl ES vidaus rinkos principų taikymo ir vidaus rinkos stiprinimo. Tačiau akivaizdu, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu. Esame pasirengę ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis ir lauksime konkrečių Europos Komisijos veiksmų dėl neigiamų nuostatų švelninimo“, – pranešime žiniasklaidai teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Jis BNS anksčiau yra sakęs, kad naująsias taisykles, jei jos bus priimtos, Lietuvos Vyriausybė ketina skųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Lietuva kartu su kitomis aštuoniomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis svarstant paketo nuostatas ES Taryboje nepritarė šiam dokumentui. Lietuvos nuomone, jos yra neproporcingos, diskriminuojančios Lietuvos vežėjus ir prieštaraujančios Europos žaliojo kurso tikslams.

Lietuva nepritaria Mobilumo paketo nuostatoms dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę kas 8 savaitės ir dėl ilgojo poilsio kabinoje draudimo, taip pat dėl to, kad nenumatytas pereinamasis laikotarpis rinkai tinkamai sureaguoti ir reikiamai infrastruktūrai visose ES valstybėse narėse užtikrinti.