Sadeckas: gynybos obligacijos – alternatyva bankų indėliams

Pasak jo, jau dabar ši valstybės siūloma investavimo priemonė yra konkurencinga indėliams.

„Manau, kad konkurencingos. Pastaruoju turbūt stebimas tam tikras kritimas bankų mokamų palūkanų už indėlius panašios trukmės. Ir iš tikrųjų matome labai aiškią koreliaciją, kad krentant toms palūkanoms ir valstybei skolinantis už 2 proc., kaip yra šiuo metu, tai jau yra patraukli alternatyva būtent bankų, turbūt, indėliams. Jau šiuo metu yra tas patrauklumas (gynybos obligacijų – BNS) stebimas“, – žurnalistams antradienį sakė D. Sadeckas.

Finansų ministerija siūlo panaikinti 2 proc. už gynybos obligacijas mokamų palūkanų ribą – tai leis gyventojams ir įmonėms iš jų uždirbti didesnę grąžą. Palūkanos ir toliau būtų susietos rinka atsižvelgiant į valstybės skolinimosi kainą, tačiau kitaip nei dabar, jų neribotų 2 proc. lubos.

Anot viceministro, šis pokytis leis įsigyti ilgesnės nei vienerių metų trukmės obligacijų – kuo ilgesniam laikui jos būtų perkamos, tuo labiau palūkanos augtų.

D. Sadecko teigimu, pavyzdžiui, dabar už dvejų metų trukmės obligacijas būtų mokamos apie 2,3 proc., trejų – 2,4 proc. palūkanos.

Vis tik jis pabrėžė, kad konkrečios palūkanos priklausys nuo to, kaip greitai Seimas priims Valstybės skolos įstatymo pakeitimus ir už kokią kainą skolinsis valstybė.

„Kai nebeturėsime to apribojimo, jeigu Seimas patvirtins mūsų pateiktą įstatymo pakeitimą, tuo metu, kai platinsime, turėsime dar kartą persivertinti savo skolinimosi kainą ir tos palūkanos gali būti ir šiek tiek kitokios negu šiuo metu paminėtos“, – kalbėjo D. Sadeckas.

Finansų ministerijos pasiūlymas, be kita ko, reiškia, jog galutinė obligacijų palūkanų norma kistų ir priklausytų nuo valstybės skolinimosi rezultatų.

Paklaustas, ar pakeitimai reikštų, kad palūkanos galėtų kristi ir žemiau 2 proc., D. Sadeckas tokios galimybės neatmetė, tačiau teigė, kad tai priklausys nuo rinkos tendencijų.

Gynybos obligacijų palūkanos galėtų būti mažesnės ir dabar, tačiau valstybė nėra pasiskolinusi taip pigiai, jog jų norma kristų žemiau 2 procentų.

„Šiuo metu stebime, kad ta skolinimosi kaina auga šiek tiek. (...) Kad nukristų žemiau dviejų, turėtų pagerėti rinkos tendencijos ir pradėti skolintis pigiau, kas šiuo metu galbūt sunkiai tikėtina“, – sakė  D. Sadeckas.

Gynybos obligacijos bus platinamos nepertraukiamai

Pasak D. Sadecko, ministerija nuo vasario įveda dar du pokyčius: suteikė galimybę obligacijų įsigyti nuolat, o ne konkrečiai numatytu laiku, taip pat jų galima įsigyti pusmečiui.

Viceministro teigimu, tai reiškia, jog maždaug kas dvi savaites bus platinama po dvi emisijas – metų trukmės už 2 proc. bei pusmečio – už 1 proc. palūkanas. Jos galios, kol bus priimtos įstatymo pataisos dėl 2 proc. ribos  atsisakymo.   

„Nebus nė vienos dienos, kada nebus galimybės įsigyti gynybos obligacijų. Turėsime nuolatinį gynybos obligacijų platinimą“, – teigė D. Sadeckas.

Ministerijos registruotais įstatymo pakeitimais siūloma, kad palūkanų norma būtų nustatoma pagal paskutinio, ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius vykusio Vyriausybės vertybinių popierių aukciono vidutinį svertinį pelningumą, iš jo atėmus komisinius mokesčius.

Anot viceministro, nors konkrečių prognozių ministerija neturi, manoma, jog įsigaliojus pakeitimams iš obligacijų bus surinkta daugiau, tačiau tai nebus „mlijardinės sumos“.

Iki šiol nuo 2024 metų rudens per 16 emisijų pritraukta apie 238 mln. eurų.

„Tikimės, kad tas skaičius bus galimai šiek tiek didesnis, bet kažkokio čia labai reikšmingo proveržio milijardais tikrai kol kas nesitikime“, – sakė D. Sadeckas.

Ministerijos šiemet skelbtų aukcionų duomenimis, Vyriausybės vertybinių popierių vidutinis svertinis pelningumas svyruoja nuo 2,61 iki 3,236 procento.

BNS anksčiau rašė, kad ministerija Vyriausybei siūlys nuo vasario įvesti ir dar du pokyčius: galimybę obligacijų įsigyti nuolat, o ne numatytu laiku, o jų trukmė būtų ne tik vieneri metai, bet ir pusmetis.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas BNS yra sakęs, kad pokyčių ministerija imasi siekdama sudaryti lankstesnes galimybes investuoti į gynybą, taip pat atsižvelgdama į dalies žmonių sprendimą pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos.