„Biudžetas toliau planuojamas, neslėpsiu, taupymas yra skausmingas procesas, bet aš sieksiu, kad mes šituo keliu eitume į priekį, nes taupyti reikia, turime kitų būtinų reikmių, kurias turime finansuoti ir galiausiai tikiuosi savo tikslą  – 5 proc. valdymo išlaidų sumažinimą – pasieksime“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams antradienį sakė R. Šadžius.

„Ne visose ministerijose į šitą iniciatyvą buvo pasižiūrėta labai pozityviai, bet, manau, sutarimą rasime“, – kalbėjo jis.

Jis negalėjo atsakyti, kiek jau įsipareigota sutaupyti iki šiol.

„Dabar sunku pasakyti, kadangi konkrečiai pagal šitą punktą duomenų nerenkame, dirbame su atitinkamų institucijų biudžetais ir kartu su institucijomis žiūrime ir patariame, kur dar galima pasispausti. (...) Mes planuodami biudžeto išlaidas sieksime šito tikslo įgyvendinimo“, – aiškino R. Šadžius.

R. Šadžius gegužę teigė, jog išanalizavus ministerijų informaciją apie galimus sutaupymus paaiškėjo, kad jų suma siektų tik apie 38 mln. eurų.

Kandidatė į premjerus Inga Ruginienė interviu BNS rugpjūčio pradžioje sakė, kad ministerijos jau pateikė pirminę savo biudžetų viziją, kuri „atrodo neblogai, nes tam tikrų sutaupymo eilučių yra“, ministerijos įvykdė tai, ko finansų ministras prašė.

BNS anksčiau rašė, kad Finansų ministerija pasiūlė Vyriausybei įpareigoti kiekvieną ministeriją, išskyrus Krašto apsaugos, nuo kitų metų po 5 proc. mažinti išlaidas. Planuota, kad vien 2026 metais ši suma galėtų siekti 137 mln. eurų.

R. Šadžius balandį sakė, kad taupyti bus siekiama išlaidas, skirtas, pavyzdžiui, informacinėms technologijoms, konferencijoms, patalpų išlaikymui ir panašiai. Jo teigimu, per ilgesnį laikotarpį taip tikimasi sutaupyti iki 1 mlrd. eurų, o šias lėšas būtų galima skirti gynybos finansavimui.

Į sutaupymų skaičiavimą nėra įtrauktos socialinės išmokos, pensijos, skatinamosios įmokos į pensijų fondus ar mažų pensijų priemokos, privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) įmokos, gydytojų rezidentų, pedagogų, pareigūnų algos, neformaliojo ugdymo ir studijų krepšeliai, Kelių priežiūros ir plėtros programa, ir kai kurios kitos išlaidos. 

Atsitraukti nuo mokesčių reformos būtų nesolidu

R. Šadžius sako nepritariantis, kad būtų atsitraukta nuo birželio pabaigoje Seimo priimtos mokesčių reformos. 

Jis teigia, kad tai būtų nesolidu, be to, Lietuva galėtų negauti visų numatytų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. 

„Tai ne vien lengvatų grąžinimo klausimas, bet tai yra rizika vis dėlto neįvykdyti tų rodiklių, kuriuos mes pateikėme kaip įvykdytus Europos Komisijai teikdami mokėjimo prašymą iš RRF fondo ir tai labai brangiai kainuotų mūsų šaliai“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį sakė R. Šadžius.

„Kaip žinote, neįvykdymas šitų rodiklių galėtų siekti iki 400 milijonų eurų nuoskaitos nuo mums numatyto fondo. (...) Tai didžiulė suma, kurią, jeigu ji ateina, mes įliejame tiesiai į šalies ekonomiką ir tai mūsų ekonominio augimo tam tikra garantija. Dėl to aš tikrai nepritarčiau tiems vadinamiems atsukimams“, – pridūrė jis.

Finansų ministras teigė besitikintis, kad Seimo pavasario sesijoje priimti pakeitimai išliks bent per šią Seimo ir Vyriausybės kadenciją.

„Pradėjimas atšaukinėti kažkokius pakeitimus, dėl kurių jau buvo Seime sutarta, tam to stabilumo nepridėtų. Atvirkščiai, matyt, būsimiems investuotojams sukeltų rimtų abejonių. Žmonės čia tai nusprendžia, tai vėl atšaukia. Dėl to iš tikrųjų teisinga taktika būtų gyventi su tais pakeitimais, kurie yra, pasižiūrėti, kaip jie veikia“, – aiškino R. Šadžius.

Tuo metu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ūkininkams, pasak ministro, turėtų būti taisoma.

„Žemės ūkio darbuotojų lengvata, apie kurią kalba, be abejo, eis, kadangi ta lengvata buvo Seime labai impulsyviai, be jokio ekspertinio indėlio priimta ir ji kelia rimtų problemų ją taikyti. Tai šitą klausimą, be abejo, reikės spręsti. O visa kita koalicijos būsimi partneriai, žinoma, aptarinės“, – sakė finansų ministras.

Galimos naujos valdančiosios koalicijos partnerės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga neseniai užsiminė, kad gali inicijuoti kai kurių mokesčių pataisas, nes ne visus jų  pakeitimus frakcija palaikė Seimui priimant  mokesčių reformą.

Nepartinis Seimo narys Ignas Vėgėlė, kartu su „valstiečiais“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga bei dar vienu nepartiniu nariu esantis vienoje frakcijoje, portalui delfi.lt sakė manantis, kad socialdemokratai padarė klaidų dėl mokesčių ir „klausimas, kiek jie yra pasiruošę atsitraukti nuo priimtos mokesčių reformos“.

Seime balsuojant dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimų 10 „valstiečių“ frakcijos narių buvo prieš, tuo metu prieš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas buvo visi 11 narių.

Prieš Saugumo įnašo įstatymą, 10 proc. apmokestinantį ne gyvybės draudimo sutartis, balsavo keturi frakcijos nariai, o šeši susilaikė, prieš Pridėtinės vertės mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymų pataisas balsavo po 7, susilaikė po tris, o Akcizų įstatymo pataisos sulaukė keturių balsų prieš ir penkių susilaikiusių.

Europos Komisija (EK) yra įšaldžiusi Lietuvai skirtų 400 mln. eurų RRF lėšų laukiant, kol šalis priims mokesčių pakeitimus, pirmiausia įvedant visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

R. Šadžius liepos pradžioje interviu BNS teigė besitikintis, jog Seime priimtas mokesčių paketas turėtų tenkinti Komisiją, o minėta suma ar bent didžioji jos dalis Lietuvai bus išmokėta.

Parlamentas birželį priėmė GPM, pelno bei nekilnojamojo turto (NT) mokesčių pakeitimus, įvedė vadinamąjį cukraus ir ne gyvybės draudimo sutarčių mokesčius, pakoregavo kai kurias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų sausio.  

Finansų ministerija prognozuoja, kad mokesčių pakeitimai kitąmet valstybės biudžetui  duos 277,1 mln. eurų papildomų pajamų, o 2027 metais – 594,4 mln. eurų.