„Tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Šadžius.

Be to, jis pabrėžė, kad bus apsvarstyti visi galimi variantai, įskaitant ir G. Nausėdos pasiūlytus, bei pridūrė, kad skolinimasis nėra tikras ir tvarus finansavimo šaltinis.

„Mes vertinsime visas mintis, kadangi kuo daugiau įvairių minčių, idėjų ir įvairių šaltinių mes turėsime, tuo didesnis šansas, kad mums pavyks rasti finansavimą tam kariniam patarimui, kurį mes gavome. (...) Skolinimasis nėra šaltinis, skolinimasis yra būdas, kaip apeiti tam tikrą kliūtį ir atitinkamai po to judėti į priekį“, – aiškino ministras.

Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad iki tol kariuomenėje būtų išvystyta divizija.

G. Nausėda trečiadienį interviu BNS teigė, kad tokiam tikslui reikėtų apie 12–13 mlrd. eurų papildomų lėšų bei pasiūlė, kad vienas šaltinių tam būtų ir Lietuvos valiutos atsargos.

Jis taip pat siūlo šiuos pinigus surinkti skatinant ekonomikos augimą. Pasak prezidento, tai būtų įmanoma padaryti per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.

BNS kalbinti ekonomistai tokius G. Nausėdos pasiūlymus vertina atsargiai bei ragina pasverti galimas rezervo naudojimo pasekmes. Jie įspėjo, kad bet kokie sprendimai turi būti subalansuoti, nepažeidžiant ekonominio stabilumo, piliečių pasitikėjimo bei investicinio klimato.

Daugiau nei 7 mlrd. eurų siekiančios Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai.