- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas nusiteikęs iš paramos gavėjų sąrašo nuo 2025 metų eliminuoti įstaigas, išlaikomas iš valstybės biudžeto.
Seimui priėmus Labdaros ir paramos įstatymo pataisas gyventojai šioms įstaigoms nebegalėtų skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio (GPM). Paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos.
Už pataisas po svarstymo antradienį balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo trylika, o susilaikė 24. Paskutinis balsavimas dėl pakeitimų vyks vėliau.
Pataisos iniciatorius Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas priminė, kad biudžetinėms įstaigoms skirti paramą buvo leista dar 2004 metais.
„Tuo metu tikslas buvo paremti, paskatinti būtent nevyriausybinio sektoriaus plėtrą, tačiau vėliau į paramos gavėjų sąrašą buvo įtrauktos ir valstybinės ar savivaldybių organizacijos, kurios yra vieną kartą jau finansuojamos iš visų mokesčių mokėtojų lėšų arba, kitaip tariant, iš biudžeto lėšų“, – Seimo posėdyje teigė A. Bagdonas.
Pasak jo, 2009 metais Valstybės kontrolė nurodė, kad remti biudžetines įstaigas yra ydinga. Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad nė vienoje Europos Sąjungos šalyje panašios praktikos nėra.
Pasak Audito komiteto pirmininko Zigmanto Balčyčio, dabar biudžetinės įstaigos negauna gerokai daugiau paramos negu nevyriausybinės organizacijos. Pasak jo, žmonės yra laisvi apsispręsti, kam suteikti paramą, įskaitant ir galimybę jos neteikti.
„Pritarus įstatymo projektui, nebus sudarytos galimybės savanorystės pagrindais remti biudžetinių įstaigų, teikiančių socialines paslaugas pilietinei bendruomenei“, – nurodė parlamentaras.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė Seimo posėdyje tikino, kad nevyriausybinis sektorius silpnai remiamas, todėl reikia ieškoti, kaip jam padėti: „Bet menkai finansuojamos ir biudžetinės įstaigos“.
Iš mokyklas ir darželius lankančių vaikų tėvų atimame galimybę skirti dalį GPM jų reikmėms.
Tos pačios frakcijos narys Lina Kukuraitis įsitikinęs, kad biudžetininkai turi gauti pakankamai lėšų iš valstybės biudžeto.
„Biudžetinis sektorius kur kas labiau prieina prie savo klientų ir gali tiesiogiai paprašyti, kartais net pareikalauti teikti paramą ir, aišku, nevyriausybinės organizacijos su savo vidiniais resursais tapo nepajėgios dalyvauti nelygiavertėje kovoje“, – svarstė L. Kukuraitis.
„Iš mokyklas ir darželius lankančių vaikų tėvų atimame galimybę skirti dalį GPM jų reikmėms. Tada numatykime iškart, kaip kompensuoti tas netektis, kurias mokyklos ir darželiai patirs po tokių pataisų priėmimo“, – siūlė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas.
Leisti dalį GPM skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms daugiau nei prieš metus pasiūlė Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas. Vyriausybė jo idėjai pritarė, bet nusprendė, kad reikalingas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį viešosios ir biudžetinės įstaigos turėtų laiko pasiruošti pokyčiams.
Biudžeto ir finansų komitetas šį terminą peržiūrėjo ir pasiūlė, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2025 metų sausio.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar yra apie 11 tūkst. nevyriausybinių organizacijų ir apie 23 tūkst. paramos gavėjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...