Ketvirtadienį parlamentarų priimtame atnaujintame Jaunimo politikos pagrindų įstatyme nustatytas jaunimo darbuotojų sertifikavimas, šiai profesijai keliami reikalavimai.

Į šias pareigas galės pretenduoti darbuotojas, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, yra baigęs socialinio darbo, psichologijos, ugdymo, socialinio pedagogo ar kitų krypčių studijas ir yra nepriekaištingos reputacijos.

Jaunimo darbuotojo sertifikatą turės teisę išduoti jaunimo politiką įgyvendinanti institucija.

Su jaunimu dirbančios organizacijos ir kiti jaunimo darbuotojus įdarbinantys subjektai privalės užtikrinti, kad į jaunimo darbuotojų pareigas būtų priimti ir jose dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Beje, nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitiktų piktnaudžiaujantys alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Įstatymas numato, kad atvirąjį, mobilųjį darbą su jaunimu, darbą su jaunimu gatvėje, jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą turės teisę vykdyti tik jaunimo darbuotojai. Darbo su jaunimu formų turinį ir tvarką nustatys socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Įstatymo pataisas inicijavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau yra pažymėjusi, kad atlikti jaunimo problematikos tyrimai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvoje trūksta infrastruktūros ir kryptingai apmokytų darbuotojų, kurie sugebėtų dirbti su paaugliais.

Pasak jos, nemažoje dalyje Europos šalių jaunimo darbuotojas yra išskiriamas kaip atskira profesija, tokiems darbuotojams užtikrinamas nuoseklus kvalifikacijos kėlimas ir kitos priemonės, rodančios tokios profesijos pripažinimą.

Už Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisas balsavo 78 Seimo nariai, susilaikė 2. Naujos įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2026 metų.