Pakeitimai numato, kad nuo 2023 metų birželio būtų atsisakoma neapmokestinamų kompensacijų tokiems darbuotojams.

Tačiau būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis – nuo šių metų lapkričio bazinio darbo užmokesčio kompensacija  sumažėtų nuo 50 proc. iki 30 proc.

Dabar kodeksas nustato, kad tokiems darbuotojams kompensuojamos padidėjusios išlaidos už faktiškai dirbtą darbo laiką, o kompensacijos negali viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio, jos mokamos, kai neapmokamos komandiruotės išlaidos.

Kompensacijos neapmokestinamos gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčiais, todėl kai kurie darbdaviai piktnaudžiauja ir tokiu būdu iš esmės moka darbo užmokestį.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tikino, kad pataisomis siekiama išvengti piktnaudžiavimo.

„Teisėta mokėti kompensacijas vietoje darbo užmokesčio ir to negalima laikyti kaip piktnaudžiavimo. Todėl ir yra Vyriausybės pasiūlytos priemonės, kad apskritai kompensacijų mechanizmų būtų atsisakoma palaipsniui“, – kalbėjo M. Lingė.

Pasak jo, gaunant normalius atlyginimus būtų mokami mokesčiai, darbuotojai būtų labiau socialiai apsaugoti.

Tai yra landa, pro kurią mūsų biudžetas nesurenka dalies lėšų, žmonės negauna reikiamo darbo užmokesčio ir socialinių garantijų.

„O tos kompensacinės priemonės – ar kelionės, ar kitos, jos tikrai turi formas, kurias galima pilnai kompensuoti kitomis nuostatomis, jeigu yra patiriami papildomi poreikiai“, – tvirtino komiteto vadovas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad naudodamiesi išimtimi daug darbdavių piktnaudžiauja.

„Tai yra landa, pro kurią mūsų biudžetas nesurenka dalies lėšų, žmonės negauna reikiamo darbo užmokesčio ir socialinių garantijų, nes nuo tų pinigų (mokesčių – BNS) nemokama“, – teigė A. Sysas.

2020 metais beveik 5 tūkst. įmonių 90,6 tūkst. darbuotojų išmokėjo 134,7 mln. eurų tokių kompensacijų. Daugiausiai (53,2 proc.) jų išmokama statybų sektoriuje (42,9 tūkst. darbuotojų išmokėta 71,4 mln. eurų), antroje vietoje – transporto sektorius (16 proc.).