Už tokį valstybės ir pramonės bendradarbiavimą gynybos srityje numatantį projektą antradienį balsavo 92 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo – dabar Seime dėl jo vyks galutinis balsavimas.     

Konservatoriaus Viliaus Semeškos teigimu, įstatymu siekiama nustatyti, kad valstybė ne tik stiprina nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas, bet ir sudaro sąlygas gynybos pramonės plėtrai.

„Gynybos ir saugumo pramonės, kaip atskiros pramonės šakos iki šiol, na, nebuvo“, – teigė jis.  

V. Semeškos teigimu, galimybė netaikyti viešųjų pirkimų reikalavimų bus išskirtiniais atvejais, todėl parlamentaro įsitikinimu, dėl karinės įrangos pirkimų neigiamo poveikio rinkai nenumatoma. 

Parlamentaro tvirtinimu, projektu sudaromos palankesnės sąlygos mokslo plėtrai gynybos ir saugumo srityje, taip pat numatomos finansinės priemonės, kurios leis efektyviau skatinti šios srities inovacinių produktų kūrimą. 

Dėl to yra vilties, kad su šiuo įstatymu matysime, kaip vystosi, kokiu tempu vystosi, kaip plečiasi gynybos pramonė ir kaip keičiasi investicijos į ją.

 

Tuo metu buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prognozavo, kad atsiras galimybė įvertinti gynybos pramonės plėtrą. Jo teigimu, dabar to nematyti, nes visi duomenys esą „paskęsta kitos statistikos rėmuose“.

„Dėl to yra vilties, kad su šiuo įstatymu matysime, kaip vystosi, kokiu tempu vystosi, kaip plečiasi gynybos pramonė ir kaip keičiasi investicijos į ją“, – kalbėjo A. Anušauskas.  

Vadinamąjį pramoninį bendradarbiavimą valstybė galėtų inicijuoti vykdydama pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.

Vyriausybė turėtų patvirtinti prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą.  

Taip pat Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projekte numatytos papildomos finansavimo priemonės, padidinsiančios investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.

Dabar Lietuvoje yra 67 įmonės, kurias iš dalies būtų galima priskirti gynybos pramonei.