Už tai numatančias Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas antradienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė devyni.  

Nuo 2025-ųjų organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, jų mokesčio bazei bus taikomas 22 proc. (vietoj 20 proc.)  bendrųjų pajamų mokesčio tarifas.  

Didesnio lošimų verslo apmokestinimo iniciatorė finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad tai reikšmingos įtakos verslui neturės.

„Iš esmė neturėtų daryti reikšmingo poveikio sektoriaus konkurencingumui“, – prieš balsavimą Seime teigė ji.   

Didesnis loterijų ir lošimų mokesčio tarifas leistų surinkti apie 4,4 mln. eurų daugiau pajamų į valstybės biudžetą. 

Iš esmė neturėtų daryti reikšmingo poveikio sektoriaus konkurencingumui.

G. Skaistės teigimu, papildomas pajamas ketinama investuoti į visuomenės švietimą apie probleminio lošimo galimą bei daromą žalą bei dalį jų skirti žiniasklaidai kompensuoti negautas pajamas uždraudus lošimų reklamą.  

Tuo metu Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Liutauras Ulevičius yra sakęs, kad didesnis tarifas palies aštuonias įmones ir jos turės spręsti klausimą dėl veiklos tęstinumo.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, Lietuvoje lošimus organizuoja 12 bendrovių.

Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimų pajamos (iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus) 2021-2022 metais augo nuo 136,2 mln. eurų iki 195,8 mln. eurų, arba 44 proc.  2023 metais bendrosios lošimų pajamos siekė 222,2 mln. eurų – 13,5 proc. daugiau negu 2022 metais.

Lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 39,8 mln. eurų 2021 metais iki 59,9 mln. eurų 2023 metais.  

Seimas linkęs pritarti azartinių lošimų reklamos draudimui

Antradienį po svarstymo Seimas pritarė Azartinių lošimų įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma drausti azartinių lošimų reklamą.

Už šiuos įstatymo pakeitimus po svarstymo balsavo 56 seimo nariai, susilaikė 17, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar vieną kartą.

Šiuo siūlymu numatoma drausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Priėmus įstatymo pataisas, Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus tuo atveju, kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato.

Taip pat reklamos draudimas negaliotų tuo atveju, jei informacija apie azartinius lošimus būtų skelbiama lošimų organizavimo vietoje ar informacijos apie lošimus skelbime leidiniuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams.

Projekto iniciatoriai tvirtina, kad šiuo metu taikomi reklamos ribojimai yra ne tik nepakankami, bet ir sudarantys prielaidas toliau agresyviai reklamuoti azartinius lošimus ir skatinti asmenis lošti.

Tuo metu galimybės lošti pavėlinimas trimis metais, anot jų, užtikrins lošėjų geresnę asmens emocijų kontrolę, stipresnę valią, geresnį azartinių lošimų keliamos rizikos suvokimą, kas turės teigiamą įtaką apsaugant nuo galimų neigiamų dalyvavimo azartiniuose lošimuose pasekmių atsiradimo.

Šalies sporto federacijos, bei muzikos renginių sektorius siūlymą vertina neigiamai, akcentuodami neigiamą finansinį sprendimo poveikį.

Įstatymas, jo priėmimo atveju, įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.

Po svarstymo palaikymo susilaukė ir kiti su azartiniais lošimais susiję siūlymai

Seimas po svarstymo taip pat pritarė apjungtiems Finansų ministerijos ir parlamentarų siūlymams griežtinti ribojimus lošimų sektoriui, reikalauti, kad jo atstovai taikytų lošėjų apsaugos priemones bei nustatyti, kad minimalus lošiančių asmenų amžius siektų 21 m.

Už tokius pakeitimus po svarstymo balsavo 71 parlamentarai, susilaikė 6, prieš nebalsavo nei vienas dalyvavęs Seimo narys. 

Šiuo projektu siūloma įpareigoti lošimų organizatorius vykdyti socialiai atsakingą veiklą, prioritetą teikiant lošėjo ir visuomenės interesams, savo veikloje taikyti priemones, susijusias su lošėjo elgesio stebėjimu prevencijos tikslais, lošėjo informavimu apie probleminį lošimą ir pagalbą probleminiams lošėjams.

Taip pat siekiama įtvirtinti nuostatas, susijusias su atsakingo lošimo organizavimu ir prievole lošimų organizatoriams savo veikloje taikyti lošėjų apsaugos priemones, apimančias lošėjų elgesio stebėseną, nesaikingo lošimo atpažinimą, probleminių lošėjų identifikavimą.

Be to, norima nustatyti vienodą visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių – 21 metus. Siūlymo iniciatoriai mano, kad galimybės lošti pavėlinimas užtikrins pradedančių lošėjų geresnę asmens emocijų kontrolę, stipresnę valią, geresnį azartinių lošimų keliamos rizikos suvokimą, kas apsaugos nuo didesnių finansinių praradimų ar probleminio lošimo atsiradimo.

Norima apriboti ir asmens galimą lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleistiną sumą –  iki 15 proc. už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų. Viršijus šias sumas, asmenys negalės dalyvauti lošimuose.

Be to, po svarstymo Seimas pritarė ir Liberalų sąjūdžio siūlymui suteikti teisę lošimo organizatoriams stabdyti asmens lošimą, jei pastebimas asmens patologinis potraukis lošti. Tokiu būdu azartinių lošimų organizatoriams suteikiama teisė ankstyvojoje stadijoje sustabdyti priklausomybių turintį asmenį.

Liberalai taip pat nori nustatyti pareigą azartinių lošimų organizatoriams skirti ne mažiau 50 proc. reklamos biudžeto socialinei, prevencinei reklamai.

Liberalų siūlymui po svarstymo pritarė 49, susilaikė 7, o prieš pasisakė 11 parlamentarų.

ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Vilniaus miesto apylinkės teismui patenkinus prokuratūros prašymą ir leidus įtariamajam Š. Stepukoniui užsegti apykoję, kovo viduryje buvęs „BaltCap“ partneris paleistas į laisvę.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Europos prokuroras Darius Karčinskas ketvirtadienį kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Š. Stepukonio suėmimą dar mėnesiui.

Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.