Šiomis pataisomis Seimas siekia aiškiau reglamentuoti nelegalų darbą statybose ir už jį tenkančią atsakomybę.   

Socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad pataisos dėl nelegalaus darbo leistų veiksmingiau kovoti su nelegaliai dirbančiais trečių šalių piliečiais: „Jų atsiskaitymai, jų darbo reglamentavimas yra labai svarbus“.

„Jeigu blogai kontroliuojame darbo rinką, tai nukenčia ir tie žmonės, kuriuos privilioja čia dirbti, ir valstybė, nes negauna dalies mokesčių“, – pridūrė jis. 

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis įsitikinęs, kad išsprendus įdarbinimo ir nelegalaus darbo problemas, baudų nemokėjimo problema taip pat būtų išsprendžiama, kadangi atsiranda lėšų, iš kurių galima sumokėti baudas geranoriškai arba išieškoti jas priverstinai.

Nelegaliai žmogų įdarbinusius darbdavius, jei būtų nustatyti tokie atvejai, ketinama įpareigoti sumokėti tokiems darbuotojams ne mažesnį kaip trijų minimalių mėnesių algos (MMA) dydžių atlygį.

Baudas už nelegalų darbą darbdaviams siūloma skirti ne nuo įmonių apyvartos, bet skaičiuoti nuo MMA. 

Darbdaviui už kiekvieną nelegaliai dirbusį žmogų siūloma skirti 3–12 minimaliosios mėnesinės algos dydžių baudą, o už pakartotinį pažeidimą – 6–24 MMA dydžio.      

Be kita ko, norima įpareigoti darbdavį, jeigu jis būtų subrangovas, ir įmones, atsiuntusias trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki žmogaus darbo Lietuvoje pradžios raštu informuoti rangovą arba įmonę, į kurią atsiųstas toks darbuotojas, apie jo darbo pradžią.

Nuo metų pradžios minimali mėnesio alga neatskaičius mokesčių („ant popieriaus“) siekia 924 eurus, „į rankas“ – 709 eurus.