Už rezoliuciją balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 38 parlamentarai.

Kaip Seimo posėdžio metu teigė dokumentą pristačiusi parlamentarė, konservatorė Aistė Gedvilienė, šia rezoliucija bandoma pasiekti platų sutarimą tarp politinių jėgų.

„Buvo pažadas, po to, kai kolega Tomas Tomilinas teikė rezoliuciją dėl miškų politikos ir jai nepritarta ir mes norėjome teikti tokią, kuriai pritartų visi“, – Seimo posėdžio metu aiškino A. Gedvilienė.

„Temos, dėl kurių liko nesutarta keliauja į įstatymą, kur bus susitarta dėl to“, – pridūrė ji.

Nors ragino kitus parlamentarus balsuoti už šią rezoliuciją, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys T. Tomilinas pasigedo reakcijos į iškeltą Valstybinės miškų urėdijos pavertimo akcine bendrove problemą. Jis tvirtino, kad privaloma ne tik sustabdyti šį procesą, bet ir keisti urėdijos veikimo principus.

„Ar tos dvi naujos idėjos, kurios atsirado mano rezoliucijoje bent atsispindi? Kad reikia nutraukti pertvarką ir keisti ūkininkavimo valstybiniuose miškuose praktiką“, – klausė T. Tomilinas.

„Mes turime keisti ūkininkavimo valstybiniuose miškuose praktiką ir permastyti urėdijos misiją“, – pabrėžė jis.

Į tokį komentarą A. Gedvilienė atsakė, kad šiuo metu nevyksta jokio urėdijos pavertimo akcine bendrove procesai. Be to, anot jos, rezoliucijoje nustatytas tikslas atsodinti miškus.

„Rezoliucijoje yra tikslas iki 2050 m. išplėsti miškingumą iki 40 proc.“ – tikino ji.

Mes turime keisti ūkininkavimo valstybiniuose miškuose praktiką ir permastyti urėdijos misiją.

Dalis parlamentarų taip pat tvirtino, kad ši rezoliucija – tik bandymas sukurti darbo įvaizdį, nors gamtosaugos projektai vėluoja ir yra vykdomi kirtimai.

„Ši rezoliucija tik įtvirtintų darbą, kuris įrašytas Vyriausybės programoje, bet nedaromas“, – tvirtino socialdemokratas Linas Jonauskas.

„Rezoliucijos ir tie projektai yra labai nenuoširdus žingsnis. Tai yra noras parodyti prieš rinkimus, kad kažką darome. Visgi realūs žingsniai yra tai, kad iškertami plotai ir išdeginami paklotai ir už tai kalba projekto iniciatoriai, lyg tai kažkoks gėris“, – antino Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika

Tuo metu Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Artūras Skardžius tvirtino, kad dabartinė miškų urėdija yra tik pelno siekianti institucija.

O „laisvietis“ Kasparas Adomaitis perdavė Laisvės partijos siūlymą, kad šioje rezoliucijoje nustatyti tikslai būtų vykdomi naudojant urėdijos generuojamą pelną.

„Ir čia ir noriu atkreipti dėmesį į klausimą, iš kur surasime finansavimo šaltinį saugomų teritorijų plėtimui, savininkų kompensavimui“, – klausė K. Adomaitis.

„Miškų urėdija generuoja rimtas pajamas iš miškų. Todėl Laisvės partijos siūlymas ir yra nukreipti dalį šių lėšų“, – paminėjo jis.

Šia rezoliucija Seimas nustato tikslą atsisakyti perteklinio reguliavimo ir užtikrinti privataus miškų sektoriaus vystymąsi, konkurencingumą ir inovatyvumą bei sukurti skatinimo ir kompensavimo interesus atliepiančius savininkų lūkesčius. Bet užsibrėžiama, kad vykdant šiuos tikslus būtų atsižvelgiama į viešąjį interesą gamtinių ir kultūrinių vertybių apsaugai privačiuose miškuose.

Šia rezoliucija taip pat nustatomi ir principai, pagal kuriuos išskiriamos miškų socialinės, kultūrinės, dvasinės funkcijos ir kaip valstybė galėtų prisidėti prie tokios vertės didinimo valdant ir tvarkant miškus.

Taip pat dokumentu užtikrinti nuolatinį finansavimą su miškais susijusiems moksliniams tyrimams, stiprinti jų bazę, ypač susijusią su ilgalaikiais tyrimais ir didinti mokslo populiarumą, bei jo rezultatų pritaikomumą. Taip pat rezoliucijoje iškeliamas tikslas atliepti miškų specialistų poreikio atliepimą ir tobulinti su šia sritimi susijusių mokymų tobulinimą, atsižvelgiant į šiandienos ekosistemos problemas.

Šioje rezoliucijoje parlamentas užsibrėžia gerinti informacijos apie miškus suprantamumą ir prieinamumą bei sudaryti sąlygas visuomenei ar interesų grupių įtraukimui į sprendimų dėl miškų tvarkymo ir priežiūros. Šiam tikslui pasiekti taip pat bus siekiama suderinti skirtingų sričių specialistų naudojamas su miškais susijusias sąvokas ir jų apibrėžimus.

Be to, rezoliucijoje nustatoma, kad turi būti stiprinamas miško ir susijusių sektorių vaidmuo kovojant su klimato kaita, jų atsparumas šiam procesui ir prisitaikymas prie jo, atsižvelgiant į biologinės įvairovės išsaugojimą. Prie šio tikslo pridedamas siekis reikšmingai padidinti miškingumą, taip bandant spręsti klimato kaitos, ekologines ir ekonomines problemas.

Taip pat užsibrėžiama užtikrinti reikiamą su miškais susijusių sektorių darbuotojų skaičių, išsaugant ir kuriant darbo vietas, užtikrinant geras darbo sąlygas bei didinant miškininko profesijos prestižą visuomenėje.

Rezoliucijos dokumente rašoma, kad į Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengimą įsitraukė apie 40 skirtingų organizacijų ir beveik 400 dalyvių, diskusijos dėl turinio vyko daugiau kaip 150 įvairaus formato renginių.

Seimui pateiktas Miško įstatymo pakeitimo projektas

Ketvirtadienį Seimui buvo pateiktas įstatymu pakeitimo paketas, kuriuo norima reglamentuoti miško įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą, naudojimą, su miškais susijusi žmogaus veiklą ir jos planavimą. Taip pat juo norima skatinti gamtos apsaugai palankesnę miškininkystę, mažinti ūkinių kirtimų mąstą ir didinti Valstybinių miškų urėdijos darbo efektyvumą.

Už Miškų įstatymo ir lydinčiųjų pakeitimo projektą po pateikimo balsavo 70, susilaikė 26, prieš balsavo 7 parlamentarų. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Aplinkos apsaugos komitetas, o papildomu – Kaimo reikalų komitetas, dalį paketo nagrinės Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti parlamento rudens sesijos metu.

Kaip pristatinėdamas pakeitimų paketą teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, šis paketas užtikrins Lietuvos įstatymų atitiktį Europos teisei.

„Turime priekaištų iš Europos Sąjungos teisingumo prižiūrinčių institucijų dėl mūsų teisės atitikties ES teisei, bei dėl kitų administracinių dalykų“, – Seimo posėdžio metu aiškino S. Gentvilas.

Jis taip pat pabrėžė, kad priėmus paketą jau nuo kitų metų dabartinių ekosistemų apsaugos ir rekreacinių grupių miškuose būtų atsisakyta pagrindinių miško kirtimų.

„Priėmus įstatymą nuo 2026 m. labai daug kur pradedame drausti pagrindinius kirtimus, į kuriuos įeina ir plynieji ir daliniai kirtimai“, – sakė jis.

Turime priekaištų iš Europos Sąjungos teisingumo prižiūrinčių institucijų dėl mūsų teisės atitikties ES teisei, bei dėl kitų administracinių dalykų.

Šiuo paketu siūloma Valstybinei miškų tarnybai pavesti per 3 m. visus Lietuvos miškus priskirti naujoms grupėms: rezervatiniams griežtos apsaugos, plantaciniams bei ekologinio, socialinio ar ekonominio prioriteto daugiafunkciniams. Siūloma įtvirtinti šio proceso viešumą ir individualus miško savininkų informavimą.

Po reformos griežtos apsaugos miškų padaugėtų nuo 1 iki 10 proc., ekologinio prioriteto nuo 8 iki 16 proc., socialinio prioriteto – nuo 4 iki 7 proc. Ekonominio prioriteto miškų sumažėtų nuo 75 iki 67 proc. Apsauginiai miškai būtų perskirstoma daugiausiai ekologinio ir socialinio prioriteto daugiafunkciniams miškams. Iki 5 proc. miškų būtų priskirti plantaciniams.

Įstatymo pakeitimais būtų atnaujinta tvaraus miškų valdymo samprata įtvirtinti reikalavimai racionalesniam miškų naudojimui, nustatyti artimos gamtai miškininkystės principai, sudarytos sąlygos plėtoti nemedieninį miško naudojimą, kokybiškiau planuoti veiklą miškuose, atsisakant perteklinių ribojimų.

Numatyta, kad saugant bioįvairovę sanitarinių kirtimų metu būtų šalinami tik ligų ar kenkėjų plitimo pavojų keliantys medžiai, o pagrindiniai kirtimai būtų draudžiami ekologinio ir socialinio prioriteto daugiafunkciuose miškuose.

Taip pat būtų sudarytos sąlygos miško savininkams ar valdytojams patiems priimti miškininkavimo sprendimus, tačiau bus griežčiau prižiūrima, kaip laikomasi aplinkosauginių ir darbų saugos reikalavimų.

Siūloma, kad naudojant mažos apimties medieninius išteklius nereikės leidimų, išplečiamas atvejų skaičius, kuomet leidimas kirsti mišką neprivalomas. Leidimo kirsti mišką išdavimas sutrumpės iki 10 darbo dienų, leidime nurodytus kirtimus bus galima vykdyti 24 mėn. Prieš parduodant miško valdą nereikės atsiklausti besiribojančių valdų savininkų.

Planuojama pertvarkyti ir bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą, numatant platesnes galimybes finansuoti miškams reikalingas priemones.

Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma sudaryti geresnes sąlygas išsaugoti ir transformuoti į mišką medžių savaiminukais apaugusius žemės plotus. Valstybinėje žemėje būtų paankstinta tokių savaiminukų amžiaus riba nuo 20 iki 10 metų, o privačioje žemėje būtų finansiškai skatinama savininkui priimti sprendimą išsaugoti tokį savaiminį mišką.

Be to, būtų sudarytos geresnės sąlygos genetinių išteklių apsaugai ir atkurtų miškų kokybei, patikslinta miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka.

Priėmus pakeitimus būtų įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatas, Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl specialiųjų programų lėšų panaudojimo, Europos Komisijos paklausimą dėl privataus miško ploto įsigijimo apribojimo asmeniui. Taip pat atliepiami Nacionalinio miškų susitarimo proceso metu pasiekti sutarimai.