ŽŪM siūlo konsoliduoti „Valstybės žemės fondas“, „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ ir „Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ funkcijas ir steigti vieną ministerijai pavaldžią VĮ „Žemės informacijos centras“. Šios institucijos kuria ir prižiūri žemės ūkio veiklai administruoti būtinus informacinius išteklius.

„Sujungus ir turint efektą optimizuojant administracijos valdymą norime, kad (...) atsirastų analitinis padalinys, darbuotojai, kurie gebėtų ir analizuotų duomenų sankaupas, nes to labiau reikia ne tiek politikams, kiek patiems ūkininkams. (...) Tą reikia padaryti dėl kokybiškesnių paslaugų patiems ūkininkams“, – pristatydamas projektą pažymėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pasak ŽŪM, konsolidavus trijų įmonių veiklą į vieną įmonę, ši operatyviau valdytų turimą informaciją ir duomenis, optimaliau naudotų turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, efektyviau keistų ar kurtų naujus registrus bei sistemas. Visa tai esą leistų vartotojams teikti kokybiškesnes paslaugas.

„Tokiu būdu būtų išvengta neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos ar supratimo ir interpretavimo, kuriant ir diegiant informacinius sprendimus, todėl tikimasi ir didesnio valdymo efektyvumo užtikrinimo“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Jame taip pat nurodyta, visų trijų VĮ funkcijos bus atliekamos tokios pat kaip ir šiuo metu, tik jos visos bus sukoncentruotos viename juridiniame asmenyje.

Preliminariai planuojama, kad sujungus įmones ir atsisakius perteklinių funkcijų, bus atsisakyta apie 30 etatų, taip pat atitinkamai dalies administracinės ir ūkinės paskirties patalpų. ŽŪM kartu tikisi ir teigiamos grąžos valstybei, kadangi naujajai VĮ reikės mažiau lėšų iš valstybės biudžeto.

Projektą ŽŪM parengė atsižvelgdama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas Lietuvai supaprastinti valstybės valdomų įmonių teisines ir korporatyvines normas. Anot EBPO, Lietuvoje VĮ mastas yra vienas didžiausių tarp organizacijos narių, todėl būtina aiški strategija, „kuri pagrįstų valstybės nuosavybės reikalingumą valstybės valdomose įmonėse“.

Už pasiūlymą balsavo 80 Seimo narių, vienas jo nepalaikė, dar 28 – susilaikė.

Toliau pataisos bus svarstomos Kaimo reikalų komitete, o į Seimo plenarinę posėdžių salę grįš pavasario sesijoje.

Tikimasi, kad pertvarka įvyks iki 2023 m. gruodžio, ji numatyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sudarytame Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių plane.