Seimas persigalvojo ir nutarė laikyti pataisas nepriimtomis. Už tai antradienį balsavo 74 Seimo nariai, o jų svarstymo iš naujo siekė 39 parlamentarai. 

Konservatorius Mykolas Majauskas tikino, kad pataisos skirtos „siaurai grupei“.

„Mes tokių pataisų neturėjome priimti“, – sakė jis. 

Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius Seimo nariams teigė, kad kai kurias pataisas reikia tobulinti. 

„Projektas nėra pagrįstas skaidrumo ir objektyvumo principais, neužtikrina racionalaus žuvų išteklių naudojimo ir sąžiningos konkurencijos laisvės bei sudaro prielaidas piktnaudžiavimui vykdant verslinę žvejybą“, – pristatydamas veto sakė šalies vadovo atstovas.

Pasak jo, Seimo priimtos pataisos gali varžyti įmonių laisves ir kai kurioms užkirstų kelią pradėti ūkinę veiklą. 

Konservatoriai Arvydas Anušauskas prognozavo, kad į Lietuvos žuvininkystės ūkį ne tik gali ateiti neaišklios reputacijos užsienio įmonės, bet jo dar gali dempinguoti kainas, o Kazys Starkevičius  pabrėžė, kad įmonės, kuris neturi gamybos priemonių, gautas kvotas parduoda.

„Ir tas pardavimas (...) praktiškai vyksta į mūsų Rytų kaimynes. (...) Ir per latvius, estus šias kvotas superka mūsų Rytų kaimynė, su kuria mes dabar turime daug problemų. (...) Negirdėjau nė vieno atvejo, kad šias kvotas pirktų Skandinavijos šalių žvejai. O perka, deja, tik tų šalių, nes ten žuvelės, kurios čia gaudomos, yra mėgstamas jų produktas. (...) Kaip šis įstatymas išspręs šią problemą, kad tas, kas neturi gamybos priemonių, iš tikrųjų nespekuliuotu tuo, kažkada įgyta teise?“, – klausė K. Starkevičius.  

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio teigimu, nėra galimybės parduoti žvejybos kvotas, jeigu (...) nėra išžvejota bent 70 proc. skirtos kvotos.

„Dabar, šitas įstatymo projektas po pakeitimų leidžia tai padaryti po 30 proc. išžvejojimo, dar didesnę kvotą paskirstyti“, – nurodė ministras. 

Parlamentarams grąžinęs pakartotinai svarstyti birželio 30-ąją priimtas pataisas, G. Nausėda teigė, didžiausią susirūpinimą kelia siūlymas teises į žvejybos kvotą suteikti verslinei žvejybai vidaus vandenyse ne aukciono būdu, 10 proc. mokesčio panaikinimas keičiantis nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis jūros vandenyse bei įstatymo pakeitimu panaikinamas pradinis aukciono kainos dydis.

G. Nausėdos teigimu, valstybė privalo reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji siektų ne atskirų asmenų naudos, o tarnautų bendrai tautos gerovei. Taip pat, kad būtų užtikrinta natūralios gamtinės aplinkos apsauga ir racionalus gamtos išteklių, įskaitant gyvūniją, naudojimas.