Vyriausybė parlamentui sėkmingai pateikė Alternatyviųjų degalų, Atsinaujinančių energetikos išteklių ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvą, nurodančią, kaip skatinti naudoti žaliąją energiją.

Balsuojant dėl jų pateikimo už balsavo 55, prieš – trys, o susilaikė – 14 parlamentarų

„To projekto laukia visa atsinaujinanti energetika“, – parlamente sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Paketo priėmimas ypatingai svarbus, kadangi jo prisidedama prie žaliojo kurso, projektais kuriama palanki reguliacinė aplinka. Siekiame 100 proc. švarios energijos suvartojimo iki 2030 metų“, – pristatydamas pataisas sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Alternatyvių degalų įstatymo pakeitimais siekiama nuo dabartinių 15 iki 29 proc. didinti tikslą, kokia dalis visos transporto sektoriaus suvartojamos energijos turi būti pagaminta iš AEI 2030 metais.

Pasak pataisas rengusios Energetikos ministerijos, padidinus tikslą, Lietuva įvykdys įsipareigojimus ES, įgyvendins nacionalinius energetinės nepriklausomybės ir klimato kaitos valdymo planus dekarbonizuoti transporto sektorių.

Kiekvienas degalų tiekėjas turės užtikrinti, kad iki 2030 metų degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (DAEI) dalis tiekiamų degalų balanse sudarytų nemažiau kaip 29 procentus. 

„Kiekvienas degalų tiekėjas turės užtikrinti, kad iki 2030 metų degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (DAEI) dalis tiekiamų degalų balanse sudarytų nemažiau kaip 29 procentus. Nauji tikslai reikšmingai padidins DAEI paklausą rinkoje ir sutelks investicijas į DAEI gamybą“, – pataisų aiškinamajame rašte teigė ministerija.

Didinant alternatyvių degalų vartojimo tikslą, kartu siūloma keisti privalomus įpareigojimus degalų tiekėjams ir jų apskaičiavimo bazę. Be to, vartoti daugiau alternatyvių degalų siūloma įpareigoti ir aviaciją bei jūrinį transportą.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė klausė, ar nereikėtų leisti įmonėms įsivertinti, kiek degalų iš atsinaujinančių išteklių galėtų suvartoti ir kiek dėl keliamo tikslo patirtų nuostolių.

„Ne tik pramonei ir verslui bus problema, bet ir, manau, ir kuro pabrangimui, ir visiems kitiems dalykams“, – sakė L. Nagienė.

Mišrios parlamentarų grupės narys Aidas Gedvilas neatmetė, jog padidinus tikslą dalis rinkos dalyvių susidurtų su iš AEI pagamintų degalų trūkumu, tuo metu kita dalis – piktnaudžiautų juos pardavinėdami brangiai.

Rinkos dalyvių teigimu, projekte numatytas tikslo kėlimas kasmet didintų degalų gamintojų kaštus – tikslo didinimas 1 proc. punktu kasmet kainuotų dešimtis milijonų eurų. Pasak jų, didėjant šiems kaštams bei rizikai, jog tiekėjai neįgyvendins valstybės keliamų tikslų, augtų ir degalų kainos vartotojams.

Tuo metu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos numato, kad 2030 metais iš AEI turėtų būti pagaminta 42 proc. Lietuvos pramonės vartojamo kuro, o dar po penkerių metų – bent 60 proc.

Be to, pakeitimai perkeltų ES direktyvoje nustatytus maksimalius AEI elektrinių prijungimo, galios padidinimo leidimų išdavimo terminus.

„Siūloma reglamentuoti, kiek bendrai turi užimti visas leidimų išdavimo procesas (...) tiek plėtros zonos paspartintas, tiek už jų ribų“, – kalbėjo ministras.

Tuo metu Lietuvos energetikos agentūra iki kitų metų gegužės 21 dienos turėtų sudaryti ir viešai paskelbtų informacinį žemėlapį su Lietuvos sausumos ir jūrinėmis teritorijomis, kuriose galima sparti AEI elektrinių plėtra.

„Lietuva turės sudaryti AEI  plėtros žemėlapį, kur galės vykti paspartinta plėtra. Tai reiškia mažiau biurokratijos, greitesnius privalomus terminius ir t. t.“, – teigė D. Kreivys.

Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Skardžius kalbėjo apie Seimo Teisės departamento pastabas, jog pataisų paketas neatitinka Konstitucijos: „(Teisės departamentas – BNS) įžvelgia viršesnį viešąjį interesą, teisinis reguliavimas neatitinka sąžiningos konkurencijos apsaugos principų, asmenų lygiateisiškumo principų“.

Seimas rugpjūtį jau įteisino tikslą, kad naftos degalų suvartojimas kelių transporte iki 2030 metų, palyginti su 2021 metais, turėtų sumažėti bent 39 proc.

Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, benzino, dyzelino, suskystintų naftos dujų suvartojimas iki 2021 metų augo – iki 45 proc., palyginti su 2005 metų kiekiais.