Seime – nauja LLRA-KŠS frakcijos iniciatyva dėl žemės grąžinimo

Tai numatantį Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūno pavaduotojas Česlavas Olševskis ir šios frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.

Jie siūlo, kad miesto teritorijos neužstatyta žemė, kuri išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms, būtų grąžinama natūra nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą.

Pagal projektą, miesto teritorijoje užstatyta žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Siūloma įteisinti, kad teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

„Įstatymo pataisas inicijuoti paskatino nuolatiniai gyventojų sunkumai atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o ypač atkuriant nuosavybės teises į miesto teritorijose turėtą žemę. Gyventojai už žemę po pastatais gauna labai mažą kompensaciją ir jie nesutinka su tokiu kompensavimo mechanizmu. Ji yra nuo 100 iki net 500 kartų mažesne už rinkos kainą“, – sako projektą inicijavę ir rengę LLRA-KŠS frakcijos Seime nariai.

Jų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas pabaigtų grąžinimą žemės natūra ir sumažintų valstybės įsipareigojimus kompensacijoms už žemę.

Šiuo metu įstatymas nenumato, kad miesto teritorijoje užstatyta žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma iki šių metų gruodžio 31 d. pratęsti terminą, iki kada piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tai buvo galima padaryti tik iki 2019 m. birželio 1 d.