Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad tokias Akcizų įstatymo pataisas parengusi Finansų ministerija pasirinko švelniausią variantą, kaip koreguoti 2026 metų akcizų politiką.

„Pasirinkome labiausiai tarpinį, švelniausią variantą, šiek tiek akcizų brangimą pristabdome“, – antradienį Seime  pridūrė jis.

Pasak K. Vaitiekūno, svarstyta, ar akcizą sumažinti iki 2024-ųjų lygio, prilėtinti jo didinimą arba nekeisti dar konservatorių Vyriausybės parengto akcizų plano, numatančio spartesnį jo didinimą.

„Šiek tiek prilėtinsime dyzelino kuro akcizo augimą. 18-oji Vyriausybė buvo priėmusi ganėtinai ambicingą planą, kuris per dyzelino vartojimo prizmę buvo šiek tiek per optimistinis“, –sakė K. Vaitiekūnas.

Siūloma nuo kitų metų nedidinti akcizo kintamosios dalies – CO2 dedamosios, tačiau padidinti pastoviąją dalį.

Tokioms pataisoms po pateikimo pritarė 66 Seimo nariai, 13 balsavo prieš, 34 – susilaikė.

Siūlymui prieštaravęs buvęs aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas tikino, kad Lietuva yra įsipareigojusi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o neįvykdžius CO2 mažinimo kvotų Lietuvai grėstų apie 40 mln. eurų bauda.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad siūlymas leidžia tikėtis, jog Lietuvoje bus parduota daugiau dyzelino ir taip į biudžetą surinkta daugiau pajamų.

„Nemuno aušros“ parlamentaras Artūras Skardžius savo ruožtu teigė, jog akcizą reikia suvienodinti su kitomis šalimis, kad vežėjai vėl piltųsi Lietuvoje.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas pabrėžė, jog dėl to labiausiai nukentės regionai, nes akcizų didinimas užšaldomas tik vadinamajam „baltam“ dyzelinui, tačiau mokestis didės šildymui naudojamam „raudonam“ dyzelinui, suskystintosioms dujoms.

Pasak finansų ministro, šiemet pajamų iš dyzelino akcizo surenkama mažiau nei planuota, o šio kuro vartojimas yra apie 10 proc. mažesnis nei pernai, kai planuotas – tik 6 proc.

„Taigi visiškai natūralu, kad peržiūrėjus šią situaciją buvo įvertinti trys galimi elgesio sprendimai, iš kurių vieno labai gero ir nebuvo, visi jie turėjo savų privalumų ir trūkumų“, – pabrėžė K. Vaitiekūnas.

Jo teigimu, grąžinti ankstesnius akcizus biudžetui būtų labai brangu ir negarantuotų grįžtančių pajamų.

Verslas anksčiau paragino valdžią dyzelino akcizą mažinti iki 44 centų už litrą, kad vežėjai vėl piltųsi kurą Lietuvoje.

Siūloma, kad pastovioji akcizo dalis didėtų nuo 466 iki 500 eurų už 1 tūkst. litrų, o kintamoji liktų tokia pat – 53,6 euro. Taigi, bendras akcizas didėtų 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 euro.   

Dėl to biudžetas gautų apie 60,6 mln. eurų pajamų mažiau.

Anot Finansų ministerijos, taip siekiama išvengti didelio dyzelino kainų padidėjimo bei „prisidėti prie to, kad nebūtų didinamas gazolių kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių“.

Vyriausybė yra linkusi kitąmet anksčiau numatytą dyzelino akcizo didinimą atidėti 2027 metams. Ministras interviu BNS kiek anksčiau sakė, kad jo nedidinant valstybė prarastų apie 100 mln. eurų pajamų.

Svarstys Kelių įstatymo pataisas

Seimas svarstys, ar sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, veiklos pradžią atidėti iki 2027 metų sausio 1 dienos.

Seimas antradienį priėmė svarstyti tokias Kelių įstatymo pataisas. Po pateikimo pritarta ir Kelių priežiūros ir plėtros įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma perskirstyti Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) lėšų dalį valstybiniams ir vietinės reikšmėms keliams.

Visoms pataisoms pritarė 88 parlamentarai, prieš balsavo vienas, o susilaikė 27 Seimo nariai.

Jas pristatęs susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad iki šiol „Via Lietuva“ nėra baigusi sistemos nuomos konkurso.

„Net ir sėkmingai užbaigus pirkimą būsimam paslaugos tiekėjui bus reikalingas pakankamas laikotarpis pačios sistemos diegimui, testavimui ir integracijai“, – Seime antradienį sakė ministras.

Šiuo metu numatyta, kad sistema turėtų pradėti veikti 2026 metų sausio 1 dieną, tačiau ministras sako, kad būtina numatyti realų terminą, kad sistema nuo pat veikimo pradžios veiktų kokybiškai.

BNS praėjusią savaitę rašė, kad pasibaigus beveik ketverius metus trukusiems teisminiams ginčams Vyriausybė pritarė, kad e. tollingas Lietuvoje pradėtų veikti nuo 2027 metų.

Iš e. tollingo į Kelių fondą tikimasi surinkti po 200 mln. eurų kasmet.

Seimas taip pat priėmė svarstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo pakeitimus, kuriais siūloma numatyti, jog nuo 2026 metų valstybiniams keliams būtų skiriama 52,7 proc., o vietinės reikšmės – 47,3 proc. KPPP lėšų. Dabar finansavimas atitinkamai siekia 62 proc. ir 38 procentus.

„Pakeitimas užtikrins tolygesnį KPPP lėšų paskirstymą tarp skirtingos reikšmės kelių tinklų, atsižvelgiant į savivaldybių kelių infrastruktūros poreikius ir jų svarbą vietos susisiekimo sistemai“, – Seime teigė J. Taminskas.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte keliams numatyta 815,5 mln. eurų. KPPP 2026-ųjų biudžetas siektų 436,6 mln. eurų. Savivaldybių keliams iš KPPP planuojama skirti 206,4 mln. eurų.

Tuo metu Valstybiniame kelių fonde pirmaisiais jo veiklos metais būtų 178,8 mln. eurų.

E. tollingas pakeis šiuo metu veikiančią vinječių sistemą ir leis apmokestinti kelių naudotojus pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą. Projektas 2023 metais pripažintas valstybei svarbiu.