- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija siūlo degalams didinti akcizus. Jei tam pritars Seimas, jau kitąmet litras dyzelino pabrangs beveik penkiais centais. Dar po metų – jau vienuolika centų. O štai 2025 metais akcizo mokestis nusistovės, bet prisidės dar papildomas CO2 mokestis. Todėl litras dyzelio pabrangs maždaug aštuoniolika centų, praneša Info diena.
Neapgalvotas siūlymas?
Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas sakė, kad socialdemokratai šiam mokesčiui nepritars.
„Mes dar nediskutavome dėl šitų pataisų, bet akivaizdu, kad negalėsime pritarti. Tai, kas vyksta, ir tas pataisas galėčiau pavadinti visiška valdžios desperacija. Pirmiausia, baiminamasi dėl iš Europos Komisijos gresiančių milijoninių baudų. Antras dalykas, jie vis tiek ieško varianto, kaip tą taršos mokestį reikėtų integruoti ir įgyvendinti savo Vyriausybės pažadus ir programą, kad toks mokestis atsirastų“, – sakė L. Jonauskas.
Jis paaiškino, kuo šis pasiūlymas netinkamas.
Automobilis yra būtinybė, bet mūsų valdantieji to nesupranta.
„Mes kalbėjome apie senesnį taršos mokestį, kad jame trūksta logikos, trūksta racionalių argumentų, kad automobilis, važiuojantis 100 km ir 50 tūkst. km per metus, kainuos tiek pat, o šiuo atveju CO2 dedamoji šiek tiek turi daugiau logikos. Tačiau yra visiškai nepaisoma faktų, kas vyksta kaimyninėje Lenkijoje – jei ten yra sumažintas PVM degalams ir žmonės, važiuodami maisto produktų apsipirkti, prisipila pilnus bakus, tai vis tiek teršia Lietuvoje, o už tą taršą nebus mokama. Mes kalbame apie tai, kad taršos mokestis yra skirtas kovoti su tarša, o ne surinkti papildomas pajamas į biudžetą, bet ir šita versija yra neteisinga ir ne iki galo apgalvota“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto narys.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Valdantieji kritikos negirdi. Buvo labai aiškiai komunikuojama ir prieš tai, kritikuojant taršos mokestį. Nors tam tikros ministerijos sakė, kad negirdi kritikos, bet galbūt labai prastai klausėsi. Pagrindinė kritika ir buvo ta, kad žmonės, neturėdami kitų alternatyvų, vis tiek sukandę dantis mokės tą taršos mokestį, bet pokyčio taršos klausime nebus jokio. Mes kalbame apie tai, kad pirmiausia turėtų atsirasti infrastruktūra“, – teigė L. Jonauskas.
Pateikė alternatyvų
Pasak L. Jonausko, nemokamas viešasis transportas valstybei ir gyventojams apsimokėtų.
„Turėtų būti alternatyvos, kaip žmogus galėtų važiuoti kitaip, kad jis išvengtų to taršos mokesčio ir kad jam nereikėtų mokėti prabanga virstančio kuro mokesčio ir t. t. Šioje vietoje yra tokios alternatyvos kaip nemokamas visuomeninis transportas. Estija jau seniai padarė nemokamą visuomeninį transportą savivaldybėse, ir puikiai džiaugiasi, mažėja ir tarša, ir kamščiai, žmonėms patogu nuvažiuoti. Esu skaičiavęs, kad Vilniuje tai galėtų kainuoti apie 30 mln. eurų per metus – tai nėra dideli pinigai. Per klimato kaitos programą iš Aplinkos ministerijos yra finansuojama aibė visokiausių programų, įvairių paskatų ir t. t., kuriuos apjungus galima bent jau sostinėje apmokėti alternatyvą“, – tikino pašnekovas.
Ieško varianto, kaip tą taršos mokestį reikėtų integruoti ir įgyvendinti savo Vyriausybės pažadus ir programą, kad toks mokestis atsirastų.
„Automobilis yra būtinybė, bet mūsų valdantieji to nesupranta. Kitos savivaldybės jau ir savo jėgomis bando išspręsti tą klausimą. Tiek Mažeikiai, Skuodas, Rokiškis, kitos savivaldybės jau padarė nemokamą visuomeninį transportą žmonėms savivaldybės ribose, miesto susiekimui. Tai reiškia, kad yra ne tik vizija, bet ir skaičiavimai, kodėl tai daryti apsimoka. Jeigu žmonėms bus alternatyva, nereikės iš miesto galo važiuoti į miesto centrą su savo automobiliu (jei tik tam automobilis yra skirtas), nereikės mokėti už automobilio eksploataciją, kurą, tepalus, draudimus ir t. t., žmogus iš tikrųjų pagalvos, kam reikalingas tas teršiantis automobilis, kada aš galiu sėsti į švarų, greitą, patogų, elektrinį, neteršiantį visuomeninį transportą ir nemokamai keliauti?“ – šnekėjo L. Jonauskas.
Jis prakalbo ir apie elektromobilius.
„Lygiai taip pat yra ir su kita alternatyva, t. y. elektromobilių įkrovimu. Mes Seime esame prisiėmę klimato kaitos darbotvarkę, kuri galioja iki 2030 m., ten kalbame apie tai, kaip valstybė palaipsniui turėtų pereiti prie elektromobilių. Esame užsibrėžę, kad nuo 2030 m. 50 proc. registruojamų automobilių turėtų būti elektromobiliai. Tačiau yra vienas labai paprastas klausimas: kur daugiabutyje gyvenančiam žmogui tokį automobilį krauti?“ – sakė Aplinkos apsaugos komiteto narys.
„Yra ir statybų techninis reglamentas, ir savivaldybių programos, kuriuose daugiabučių namų gyventojai skatinami remontuotis, tvarkytis kiemus, pasistatyti užtvarus ir t. t. Ten ir turi atsirasti tos naujos mados – ten numatytas nemažesnis tam tikras elektromobilių įkrovimo vietų skaičius ir t. t. Jeigu valdžia nepasirūpins reglamentavimu, jeigu nebus sukuriamos alternatyvos skiriant tam finansavimą, tai tas taršos mokestis, koks buvo anksčiau siūlomas, koks yra ir dabar siūlomas, neprisidės absoliučiai prie taršos mažinimo, jis tik bus priemonė susirinkti daugiau pinigų į biudžetą“, – tvirtino L. Jonauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų1
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?3
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...