- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Seimą turėtų pasiekti siūlymas visiems socialinio draudimo senatvės pensijos ir šalpos pensijų gavėjams kartą per metus mokėti priedą prie senatvės pensijos, tai yra tryliktąją pensiją, kurios dydis siektų 200 eurų. Šis papildomas priedas būtų išmokamas kiekvienų metų gruodžio mėnesį.
Tai numatantį naujos redakcijos Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo pakeitimo projektą ketvirtadienį Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos vardu parlamentui ketina pateikti šios frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.
Projektu siūloma nustatyti tryliktosios pensijos dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, jos skyrimo ir mokėjimo tvarką.
Jeigu Seimas pritartų, 13-ąją pensiją gautų asmenys, gyvenantys Lietuvoje ir deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, kuriems mokamos socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam) pensijos; socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos; socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos.
Tokį priedą taip pat gautų asmenys, kuriems mokamos maitintojo netekimo pensijos; ištarnauto laiko pensijos; kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas; šalpos senatvės pensijos; šalpos neįgalumo pensijos; šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose; šalpos našlaičių pensijos; socialinės pensijos; šalpos kompensacijos.
Įstatymo projekto autoriai mano, kad jį priėmus senjorai turėtų galimybę papildomus pinigus išleisti gausesniam Kūčių ir Kalėdų šventiniam stalui, t. y. vidaus vartojimui, todėl neabejotinai pinigai sugrįžtų į šalies biudžetą kita forma.
„Projekte tikslingai nesiūlome diferencijuoti priedo pagal senatvės pensijos individualų dydį, kadangi nenorime, kad žmonės būtų kiršinami dėl didesnio ar mažesnio priedo. (...) Dabartinės senatvės ir šalpos pensijos visai neatitinka šių dienų realijų. Milžiniškas atotrūkis tarp kainų ir vyresnio amžiaus arba neįgalių gyventojų pajamų neužtikrina galimybės žmonėms gyventi oriai. Esame tikri, kad tryliktoji pensija turės didelės teigiamos įtakos Lietuvos pensijų gavėjų būtiniausių prekių krepšeliui, o ypač per didžiąsias metų šventes“, – sako Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok ir frakcijos narys Z. Jedinskis.
Jų duomenimis, toks papildomo priedo modelis sėkmingai veikia ir kitose šalyse – Graikijoje, Ispanijoje, Lenkijoje.
V. Kravčionok ir Z. Jedinskio skaičiavimais, siūlomo įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalaus apie 180 mln. eurų biudžeto lėšų per pirmuosius galiojimo metus, kitais metais suma gali keistis.
Projektą įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti įtvirtinamas ne Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo naujoje redakcijoje, o naujame įstatyme.
„Įstatymo projektu yra siūlomas naujas reguliavimas, nustatantis naujus teisinius santykius. Be to, įstatymo projektu keičiamame įstatyme nustatytas reguliavimas iš esmės jau yra įgyvendintas“,– sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje, kurią pasirašė departamento direktorius Andrius Kabišaitis.
Seimo teisininkai pastebi, kad įstatymo projekto turinyje vietoj šiuo metu nustatytos vienkartinės išmokos siūloma įtvirtinti „tryliktąją pensiją“.
„Toks siūlymas svarstytinas. Pažymėtina, kad samprata „tryliktoji pensija“, kaip ir „tryliktas atlyginimas“ teisės požiūriu nėra apibrėžtos, šios sampratos vartojamos neformaliai, todėl svarstytina, ar tokios terminijos įtvirtinimas Lietuvos teisės sistemoje yra priimtinas“,– atkreipia dėmesį Seimo Teisės departamentas.
Kadangi siūlomo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto asignavimų, Seimo teisininkai mano, kad kartu su šiuo projektu turėtų būti teikiamas 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektas, taip pat turėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos išvada.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...