Išlaidos krašto apsaugai kitąmet numatomos didžiausios Lietuvos istorijoje – jos auga iki 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,79 mlrd. eurų.

Vyriausybė teigia, kad sudarant 2026 metų biudžetą pavyko užtikrinti valstybės saugumą ir pasirūpinti kitomis viešosiomis paslaugomis.

Tačiau opozicija nerimauja, kad dalis gynybos biudžeto gali būti panaudota kitiems, su krašto apsauga tiesiogiai nesusijusiems tikslams.

Biudžeto priėmimas Seime paprastai trunka nuo maždaug pusantro iki dviejų mėnesių, jo metu jis paprastai kelis kartus svarstomas komitetuose, kur vertinami įvairūs Seimo narių pasiūlymai, tuomet grąžinamas Vyriausybei pataisyti.

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. daugiau.

Grynosios valstybės išlaidos augs 5,2 procento, valdžios sektoriaus deficitas bus 2,7 proc., o valstybės skola pasieks 45,1 proc. BVP – virš 5 proc. punktų daugiau nei šiemet.

Daugiausia papildomų viešųjų pinigų be gynybos kitąmet planuojama skirti viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimui, finansavimas keliams turėtų pasiekti 815,5 mln. eurų.

Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės daugiau nei 12 proc. iki 750 eurų, o turintiesiems būtinąjį stažą – iki 810 eurų.