Apie skolininkus pasakojo Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.

– Šiemet kreditoriams grąžinant 22 mln. eurų mažiau skolų nei pernai, dėl kokių priežasčių turime tokius skaičius?

– Priežasčių turėtume ieškoti patys savyje. O tiksliau pasakius – savo reguliavime. Nes antstolio veiklą griežtai reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas. Būtent praeitais metais įvykę daug pakitimų, dėl ko mūsų skolininkams atsivėrė didesnės galimybės vengti skolų grąžinimo.

– Atostogos skolų?

– Buvo priimta keletas pakeitimų. Buvo priimtos visiems išreklamuotos atostogos. Ši nuolaida startavo praeitų metų gruodžio 1 dieną. O 2024 metų viduryje buvo sumažintos išskaitos iš pajamų.

– Tai vieniems kaip ir gerai, tam tikros atostogos. Kitiems greičiausiai situacija keičiasi į blogą pusę? Kalbant apie smulkų verslą, fizinius asmenis. Ką jiems reiškia šie pokyčiai ir tokie skaičiai?

– Sakyčiau, kad skausmingiausiai šios atostogos atsiliepia mūsų mamoms, kurios vienos augina vaikus ir bando išsikovoti išlaikymą savo vaikučiams.

P. Peleckio / BNS nuotr.

– Pateikite pavyzdžių, kaip tai atsiliepia.

– Iš tiesų, skyrybų atveju kiekvienas tėvas, nors gali būti ir mama, privalo mokėti išlaikymą vaikui, kuris gyvena su kitu iš tėvų. Jeigu asmuo įsidarbina po ilgo buvimo bedarbiu, tai jam yra suteikiama pusės metų galimybė nemokėti, o tam tikrais atvejais jis dar kartą gali gauti pusės metų atostogas nuo alimentų mokėjimo. Tai reiškia, kad tuos vaikus išlaikome mes visi kartu. Ir tokiam nesąžiningam tėveliui ar mamytei sudarome galimybes vengti savo atsakomybės.

– Ar nėra rizikos, kad naujos lengvatos skatins nedeklaruoti darbo, gyventi šešėlyje, kad nereiktų mokėti?

– Vedame statistiką: net 63 proc. mūsų klientų, jeigu juos taip galima pavadinti, yra asmenys, esantys užribyje. Tai reiškia, kad jie nei dirba, nei gauna pensijas, nei registruoti darbo biržoje, ir negauna jokių šalpos išmokų. 63 proc., arba 136 tūkst. asmenų, yra būtent iš šio sąrašo. Puikiai suprantame, kad jie negali gyventi iš saulės ir lietaus. Jei turi kažkokias pajamas – gyvena, tačiau, apart to, kad nemoka mokesčių, dar ir negrąžina savo skolų.

– Kokių priemonių galėtų imtis valstybė ar įstatymų leidėjai, kad būtų pasiektas balansas tarp socialinės pagalbos ir kreditorių teisių?

– Suprantame, kad žmogų reikia skatinti ir jį reikia skatinti grįžti į darbo rinką. Tačiau priemonės grįžimui, kurios būtų skatinančios, neturėtų būti atleidimas nuo jo pareigų savo kreditoriams. Kiekvieną atvejį antstolis galėtų vertinti individualiai, nes suprantame, kad jaunuolis, įsidarbinęs už minimalų atlyginimą ir gyvenantis pas savo tėvus, jo poreikiai bus ženkliai mažesni nei vienišos mamos, gyvenančios su trimis mažamečiais vaikais, kuriuos turi išlaikyti ir galbūt dar net negauna alimentų. Jaunuolio atveju nuolaidos turėtų būti taikomos mažesnės, mamos atveju turėtų būti didesnės. Tačiau šiai dienai įstatymas numato visiems vienodas galimybes išvengti savo atsakomybės.

– Reiktų vertinti individualiai, nes kol kas visi vertinami vienodai?

– Visi vertinami vienodai ir nepriklausomai už ką esi skolingas, lengvatos ir atostogos visiems yra vienodos.

– Ir gali jas gauti ne po vieną kartą?

– Per metus gali gauti pusę metų atostogų, po to, įsiregistravus į darbo biržą, vėl nepadirbus, pabuvus šešėlyje ir įsiregistravus darbo biržoje, galima vėl gauti atostogas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– 22 mln. mažiau per metus – skaičiai įspūdingi. Kokia bendrai per metus surenkama suma iš skolininkų?

– Per šių metų pirmą pusmetį antstoliai išieškojo nepilnai 150 mln. eurų. Tačiau tai yra 22 proc. mažiau nei tai buvo padaryta, kol nebuvo įstatymų pakeitimų. Būtent praeitais metais buvo išieškota 22 mln. eurų daugiau. Net 16 proc. privačių kreditorių gavo mažesnes išieškotas sumas.

– Už ką dažniausiai skolingi?

– Skolų sąrašas yra tikrai labai platus. Tai gali būti ir vartojimo kreditai, ir už komunalines paslaugas mokesčiai. Ne taip dažnai, bet pasitaiko būsto paskolos. Labai daug turime baudų. Deja, bet niekaip negalime pasakyti garsiai, kad jeigu asmuo savavališkai, geranoriškai pats padaro pažeidimą, mes jam suteikiame galimybę eiti atostogų. Ar tai teisinga? Nėra taip, kad jis nesusimokėjo komunalinių, kuriems galbūt sunku sukaupti lėšas, nors jos dažnu atveju net nėra didelės. Tačiau jis lengvabūdiškai daro pažeidimus ir jam sakome, kad nieko tokio – gali daryti pažeidimus toliau, padidinsime baudas, bet jų neišieškosime – duosime atostogas.