Mastas tebėra didelis

Šešėline ekonomika paprastai vadinama neapskaitoma arba tik iš dalies apskaitoma ūkinė komercinė veikla.

Teigiama, kad Lietuvoje labiausiai šešėlis gaubia statybų sektorių. Be to, problema yra ir tai, kad lietuviai – gana pakantūs tam, kas nelegalu.

Remiantis statistika, Lietuvoje šešėlinė ekonomika gali siekti nuo 20 iki 25 proc., skaičiuojant nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP).

Jeigu šie duomenys yra tikslūs, lyginant su 2005 m., šešėlis Lietuvoje sumažėjo bent 5 proc. Kita vertus, nors traukiasi, šešėlio mastas tebėra didelis – Lietuva tebėra viena iš pirmūnių Europoje drauge su kitomis dviem Baltijos šalimis, Bulgarija, Rumunija ir Kroatija.

Mažiausias šešėlis Europoje fiksuojamas Šveicarijoje, Austrijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose.

Neturi duomenų

Vis dėlto Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai sako, kad jie pasigenda patikimų duomenų, koks iš tiesų yra šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje. Problema, anot jų, kad skaičiavimais neužsiima jokia institucija.

Seimo Ekonomikos komiteto vadovui Virginijui Sinkevičiui jie pareiškė, kad tokios institucijos sukūrimas – pirmas žingsnis kovojant su šešėliu.

"Pirmiausia reikia rasti instituciją, kuri identifikuotų pavojingiausias ir rizikingiausias vietas šešėlyje pagrįstai – tikrais skaičiais, procentais ir finansine išraiška. Mes nežinome, kieno darbas vertinti šešėlio mastą. Bet visi dabar sako skirtingus skaičius", – pastebėjo Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė su laikinuoju Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovu aptarusi situaciją – anot jos, kol kas realaus šešėlio nustatyti neįmanoma, nes ES savotiškai interpretuoja šešėlį.

"ES mano, kad jeigu asmuo pirkimo PVM nesusigrąžina, vadinasi, tie pinigai išleisti šešėlyje. Lietuvoje daug pirkimo PVM negrįžta tada, kada prekės sunaudotos ūkyje – nupirktas maistas ir suvalgytas fizinio asmens, sumokėta už komunalines paslaugas, – jie šito neįvertino, kad pas mus žmonės išleidžia tokioje veikloje didžiąją dalį lėšų, kur pirkimo PVM negrįžta", – aiškino ji.

Mes nežinome, kieno darbas vertinti šešėlio mastą. Bet visi dabar sako skirtingus skaičius.

Komiteto vadovui V.Sinkevičiui pasidalijus įtarimais, kad didelis šešėlis yra naudotų automobilių turguose, D.Matukienė jam pritarė.

"Kad šitaip yra Lietuvoje su šia automobilių rinka, visi puikiai žino. Tačiau ką veikia mūsų priežiūros institucijos? Jeigu žinome, kad yra tokie turgūs ir žinome, kokia yra problema, paimti ir duoti užsakymą Mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kad patikrintų – tegu išeina iš savo kabinetų. Kaip kontrabanda gali pravažiuoti cigaretės? Šitiek įdėta ES investicijų į visokias (patikros) sistemas – peršviečia rentgenais, tačiau kai nori peršviečia, kai nenori – ne", – piktinosi D.Matukienė.

Jos teigimu, griežčiau kontroliuoti reikėtų ir automobilių remontininkus garažuose.

Šešėlyje būti neapsimokės?

Su šešėline ekonomika kovojančias šalies institucijas premjeras Saulius Skvernelis sausio viduryje įpareigojo parengti veiksmų planą. Anot jo, Vyriausybės tikslas yra padaryti taip, kad būti šešėlyje neapsimokėtų.

"Tikrai nieko nenoriu čia gąsdinti – nesame žiaurių akcijų iniciatoriai, nemanome, kad taip turi būti. Bet tai susiję su verslo aplinkos sutvarkymu, skatinimu susimokėti, skatinimu nebūti šešėlyje", – po susitikimo sakė jis.

Anot premjero, problemų kelia pagrindinių mokesčių – Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, akcizų nesurinkimas, taip pat iškreipta situacija, susijusi su nelegaliu darbu ir "Sodros" išmokomis.

"Paradoksas, kai žmonės, kurie nelegaliai dirba, gauna nelegalias pajamas iš nelegalaus darbo, be to, dalyvauja kontrabandinėje veikloje, tarkime, pasienio rajonuose, naudojasi socialiai remtino asmens statusu, gauna "Sodros" išmokas, išmokas per įvairias lengvatas... Tikrai matome galimybę čia  dideliam proveržiui", – pažymėjo S.Skvernelis.

Kovojant su šešėline ekonomika Vyriausybės vadovas pabrėžė vadinamąjį horizontalųjį bendradarbiavimą tarp už tai atsakingų institucijų.

"Nėra šešėlinė ekonomika atskirta ir nuo korupcijos, ir nuo neskaidrių viešųjų pirkimų, nelegalios vidinės rinkos. Dėl to turi būti kompleksinis požiūris", – aiškino jis.