Pernai daug vilčių turėję kaimo turizmo sodybų šeimininkai šiais metais nusiteikę skeptiškai. Nors kol kas nejaučiama, kad lankytojų susidomėjimas menktų, sodybų šeimininkai baiminasi, jog padėtį pakeis padidėjusi mokesčių našta ir dėl to išaugsiančios poilsiavimo kainos.
Prognozės pesimistiškos
„Nutirpus sniegui, pradėsime gražinti sodybų aplinką ir laukti svečių – tiek pasitinkančių gandrus, tiek šiltąjį sezoną“, – apie pasiruošimą gegužę prasidėsiančiam kaimo turizmo sezonui pasakojo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas. Jis neslėpė, kad sėkmingus metus palydėję sodybų savininkai šiųmečio sezono laukia neramiai.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos statistika rodo, kad pernai maždaug pusė kaimo turizmo sodybų sulaukė 5–10 proc. daugiau lankytojų nei ankstesniais metais. Kaimo turizmo sektorius ir toliau plėtėsi – jis praėjusiais metais padidėjo 7 proc., arba maždaug 25 naujomis kaimo turizmo sodybomis.
L.Žabaliūnas pripažino, kad kaimo turizmo sektoriuje augimas pernai nebuvo didelis, tačiau ir esami rezultatai esą yra nemažas pasiekimas. Nes prieš dvejus metus, anot jo, sektorius smarkiai smuko.
Nors praėjusiais metais sektoriui pavyko bristi iš sunkmečio, pašnekovas pasakojo, kad tai didelių vilčių sodybų šeimininkams nesuteikė: „Praėjusiais metais asociacijos narių apklausa rodė optimistiškas nuotaikas, o dabar dauguma jų didesnių lūkesčių neturi ir džiaugtųsi bent panašiu lankytojų susidomėjimu.“
L.Žabaliūnas sakė nesantis tikras, ar sodybų savininkų panika dėl šių metų turi pagrindo. Tačiau jis pabrėžė, kad neigiamas nuotaikas rinkoje nulėmė sunki metų pabaiga: „Praėjusių metų pabaigoje sektorius buvo duobėje. Tai nuteikė pesimistiškai. Sezonas labai greitai baigėsi, o lankytojų aktyvumas rudens-žiemos sezoną buvo labai mažas. Juk mes teikiame ne būtiniausią, tad žmonės dėl padidėjusių šildymo ir kitų išlaidų iš naujo sudėliojo savo prioritetus.“
Užsakymai tik vasarą
Tiesa, dalis sodybų šeimininkų dar nė nesulaukę sezono pradžios kalba apie padidėjusį lankytojų srautą. Vilos „Jūrvingė“ šeimininkas Nerimantas Matelis patikino, kad užsakymų jau esama ir šiai, ir net ateinančiai vasarai: „Šiais metais užsakymų vasarai pastebime daugiau nei pernai. Manau, kad taip yra dėl mūsų įdirbio ir klientų atsiliepimų iš lūpų į lūpas.“
Kita vertus, pašnekovas pripažino, kad rudens-žiemos sezoną kaimo sodybos būna tuščios. Anot jo, lūkesčių nepateisino net šiais metais valstybės žadėtas konferencijų bumas: „Buvo prognozuojama, kad vyks daug konferencijų ir mokymų, tačiau jų per metus sulaukėme vos dviejų po 20 žmonių. O juk ir konferencijoms reikiamą įrangą supirkome.“
Vilos „Santa Barbara“ šeimininkė Ingrida Malimenkova sakė, kad išlaikyti lankytojų susidomėjimą labiausiai pavyksta dėl gyventojų poreikio paminėti svarbiausias šventes. Esą žmonės švenčia ir per krizę, net jie tai daro rečiau ir yra linkę mažiau išlaidauti.
O prisistatyti nepanorusi kaimo turizmo sodybos „Ąžuolotas“ administratorė patikino, kad sunkmetis dar nepraėjo, todėl kaimo turizmas šiais metais tikisi dar daugiau sunkumų nei pernai. Anot jos, per krizę žmonės taupo pinigus, todėl sodybos pirmųjų savo lankytojų dar tik laukia: „Anksčiau tokiu laiku sodybose jau būdavo žmonių, tačiau dabar dauguma jų tuščios. Ekonomika neatsigauna – atsigauna tik turtingi žmonės.“
Kainų mažinti nebegali
Kaip tikino L.Žabaliūnas, šiais metais sodybų šeimininkai kainų keisti neplanuoja, todėl pritraukti klientus žada papildomomis paslaugomis: „Mažinti apgyvendinimo paslaugų kainų jau nelabai įmanoma, todėl planuojame didinti kaimo turizmo paslaugų kokybę. Norime pigiai ar net nemokamai pasiūlyti naujų įvairių paslaugų, kad lankytojas turėtų didesnį pasirinkimą.“
Anot jo, šiuo metu daug dėmesio skiriama etnografijai, edukacinėms programoms, kad atvykę klientai galėtų ne tik pailsėti, bet ir susipažinti su istoriniu ir kultūriniu šalies paveldu, kaimo tradicijomis ar paragauti kaimiško maisto.
„Kiek girdėjau, visose kaimo turizmo sodybose kainos labai sumažintos. Jos maždaug 20 proc. mažesnės, palyginti su metais prieš krizę. Visi sodybų savininkai supranta, kad žmonės verčiasi sunkiai, todėl ir kainas pasiūlo kuklesnes. Jau dvejus metus situacija negerėja“, – sakė sodybos „Ąžuolotas“ darbuotoja.
N.Matelis pasakojo, kad išlaikyti sodybą dėl pabrangusios elektros, trąšų sodybos ąžuolynams ir maisto produktų savininkams kainuoja gerokai daugiau nei anksčiau. Anot jo, nestabilios kainos ypač atsiliepia tuomet, kai vietas sodyboje lankytojai užsako iš anksto: „Žmonės juk sodybas užsako prieš pusę metų, o aš negaliu numatyti maisto pramonės ar finansų rinkos pokyčių. Aš juk ne analitikas, o paprastas kaimo Jurgis. Ir visus šiuos kainų pokyčius turiu dengti iš savo kišenės.“
Anot jo, kartais su išankstiniais klientais bandoma šnekėti, kad kainos iki sutartos dienos gali šiek tiek pasikeisti. Dalis klientų su lanksčiomis kainų sąlygomis esą sutinka, tačiau supratimo sulaukiama ne visada.
Permąstys savo veiklą
„Išsilaiko tik tos sodybos, kuriose dirba patys šeimininkai ir kuriose yra geras įdirbis. Mes net gaminame patys – jeigu pasamdytume žmonių, išgyventi būtų sunku“, – guodėsi N.Matelis.
Tačiau išsiversti su mažomis darbuotojų pajėgomis kaimo turizmo sodybų savininkams šį sezoną gali būti sunku. Nuo gegužės verslo liudijimų tvarka kaimo turizmo sektoriui keisis, todėl sodybų šeimininkams gali tekti veikti įsigijus individualiosios veiklos pažymėjimą ir samdytis papildomų žmonių.
L.Žabaliūno teigimu, dar pernai priimtas nutarimas numato, kad pagal verslo liudijimą paslaugas galės teikti tik tie paslaugų teikėjai, kurių paslaugų pardavimo apimtis juridiniams asmenims sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendros paslaugos pardavimo apimties.
„Reikia suprasti, kad 10 proc. yra visiškai nepasvertas dydis mūsų sektoriui. Tokia pardavimo apimties dalis gali prilygti vieno juridinio asmens užsakymui“, – sakė pašnekovas.
Dėl šios priežasties, anot jo, norintys savo paslaugas teikti juridiniams asmenims nuo šiol turės permąstyti savo veiklos strategiją. Ypač smarkiai tai esą palies smulkiausias ir sezoniškai dirbančias sodybas, nes būtent joms juridiniai asmenys padeda išgyventi ne sezono metu.
„Juridiniams asmenims dažniau teikiame paslaugas savaitės viduryje, be to, jie paprastai prašo apgyvendinti ne vieną, o grupę žmonių“, – sakė L.Žabaliūnas.
Grįš į pogrindį
Veiklos su verslo liudijimu nebegalėsiantys vykdyti kaimo turizmo paslaugų teikėjai turės registruoti individualiąją veiklą. Tačiau tai, anot L.Žabaliūno, sektoriui užkraus gerokai didesnę mokesčių naštą. Pašnekovo teigimu, sodybų šeimininkai valstybei privalės mokėti 47 proc. gautų pajamų, atmetus sąnaudas.
„Dirbant su verslo liudijimu buvo paprastesnė buhalterija. Dabar sodyboje dirbu su žmona ir dukra. Jei turėsiu dirbti turėdamas individualiosios veiklos pažymėjimą, reikės samdyti buhalterę, papildomų žmonių. Kaip man už tai sumokėti?“ – svarstė N.Matelis.
Kaimo turizmo sodybos „Ažuolotas“ administratorė buvo įsitikinusi, kad negalėdamos dirbti su verslo liudijimais mažesnės sodybos turės imtis nelegalios veiklos: „Jos vėl sulįs į pogrindį, kaip buvo seniau, ir dirbs neoficialiai. Aišku, nuo to nukentės valstybės biudžetas.“
Siekdama nuraminti kaimo turizmo sodybų šeimininkus ir traukti juos iš duobės, Lietuvos kaimo turizmo asociacija savo nariams ruošia buhalterinės apskaitos paketus. L.Žabaliūno teigimu, tokia priemonė padės sodybų šeimininkams administruoti veiklą, kad kiekvienam jų nereikėtų samdytis po buhalterį.
Naujausi komentarai