Šie metai buvo rekordiniai NT rinkoje

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka priešpaskutinį šių metų mėnesį kiek aprimo – bendras įregistruotų NT sandorių skaičius buvo penktadaliu kuklesnis nei spalį. Nepaisant to, šie metai pagal sandorių skaičių jau aplenkė iki tol rekordinius 2019-uosius. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad NT rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.

Lapkritis – kuklesnis

"Nors 2021 m. dar nepasibaigę, tačiau jau drąsiai galime teigti, kad pagal NT sandorių skaičių šie metai bus rekordiniai. Klausimas, į kurį atsakys gruodžio mėnesio duomenys, yra tik toks, kokia gi bus ta naujoji kartelė. Pasiekti naująjį rekordą nesutrukdė ir pastarąjį mėnesį aprimusi rinka. Visų pagrindinių NT kategorijų lapkričio duomenys buvo kuklesni nei pastarųjų mėnesių vidurkis", – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje iš viso jau buvo įregistruota 145,8 tūkst. NT pirkimo–pardavimo sandorių. Tai yra 26 proc. daugiau nei 2020 metų sausį–lapkritį, kai buvo įregistruota 116,1 tūkst. NT sandorių. Palyginti su analogišku 2019 metų laikotarpiu, kai buvo fiksuota apie 118 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas taip pat yra ketvirtadaliu didesnis.

Vien tik per šių metų lapkričio mėnesį įregistruota 11,6 tūkst. NT sandorių – 3 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį, bet 18 proc. mažiau nei šių metų spalio mėnesį.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 35,7 tūkst. butų pardavimų 21 proc. daugiau nei pernai per vienuolika mėnesių, kai įregistruota 29,6 tūkst. butų pardavimų (2019 m. sausį–lapkritį – 32,7 tūkst.). Vien tik per šių metų lapkritį įregistruota beveik 3 tūkst. butų pirkimo–pardavimo sandorių, arba 5 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį, bet 15 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Nors 2021 m. dar nepasibaigę, tačiau jau drąsiai galime teigti, kad pagal NT sandorių skaičių šie metai bus rekordiniai.

Milžiniškas šuolis

Vilniuje šiais metais įregistruota daugiau kaip 12,5 tūkst. butų sandorių, arba 20 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį–lapkritį – 10,9 tūkst.), Kaune – 4,9 tūkst., arba 12 proc. daugiau (2019 m. – 4,8 tūkst.), Klaipėdoje – 3,2 tūkst., arba 36 proc. daugiau (2019 m. – 3 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 14,6 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 27 proc. daugiau nei 2020 m. sausį–lapkritį, kai įregistruota 11,5 tūkst. individualių namų sandorių (2019 m. sausį–lapkritį – 11 tūkst.). Tik per šių metų lapkritį pasikeitė 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 9 proc. daugiau nei per 2020 m. lapkritį, bet 16 proc. mažiau nei per šių metų spalį.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota beveik 73,3 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 28 proc. daugiau nei per analogišką praėjusių metų laikotarpį, kai įregistruota 57,4 tūkst. sandorių (2019 m. sausį–lapkritį – 56,8 tūkst.). Vien tik per lapkritį įregistruota 5,6 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 1 proc. mažiau nei 2020 m. lapkričio mėnesį ir 17 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Ketvirtadalis – grynaisiais

NT rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai, teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Išnagrinėję per 11, 64 mln. eurų vertės pirkimo ar įsigijimo sandorių pareigūnai skaičiuoja, kad grynaisiais atsiskaityta už 169 mln. eurų.

Ekspertų vertinimu, aktyvūs atsiskaitymai grynaisiais pinigais NT sektorių daro pažeidžiamą ir ypač padidina pinigų plovimo riziką, tačiau tik maža dalis NT rinkos dalyvių atlieka pinigų plovimo prevenciją, dalis jų jau gavo baudų.

„Dalis NT sektoriuje veikiančių įmonių ar brokerių net nežino, kad privalo teikti informaciją FNTT apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais nuo 15 tūkst. eurų ar apie paskirtus asmenis, vykdysiančius pinigų plovimo prevenciją. Tačiau, FNTT vertinimu, yra ir specialiai šios įstatyme numatytos prievolės vengiančių subjektų NT rinkoje, nenorinčių prarasti klientų, kurie už perkamą būstą atsiskaito grynaisiais pinigais“, – teigė FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Atsiskaitymai grynaisiais yra patogi priemonė legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, didinti šešėlį ir vengti mokesčių, sutartyse nurodant mažesnę kainą, nei ji yra iš tiesų. Sandorių kontrolė tampa sudėtinga, o NT pardavėjai nesidomi klientų pinigų kilme ir pačiais klientais.

Pasak M.Petrausko, iš 64 statybos bendrovių tik penkios bent kartą pranešė apie atsiskaitymus grynaisiais, kai jų suma siekia 15 tūkst. eurų. Iš 30 NT agentūrų pranešė taip pat penkios. Be to, tik keturiolika NT brokerių pranešė apie asmenį, atsakingą už pinigų plovimo prevenciją.

FNTT iki gruodžio pradžios patikrino 23 NT agentūras, aštuoniolika statybos įmonių ir vieną įmonę, prekiaujančią kitu turtu grynaisiais pinigais. Pažeidimų padarė 32 įmonės.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija jau apsvarstė penkiolikoje įmonių ar agentūrų užfiksuotus pažeidimus.

Mažiausia skirta bauda siekė kiek daugiau nei 2,7 tūkst. eurų, didžiausia – daugiau nei 55 tūkst. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių