Tokį  pasiūlymą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Jos nuomone, tai paskatintų tokius gyventojus įsilieti į darbo rinką.

Pasak A.  Armonaitės, siūlomas įstatymo pakeitimas teigiamai paveiks jau sugrįžusius ir grįžtančius emigrantus, jaunimą ir ilgalaikius bedarbius.

„Taikomas lengvatinis GPM trejus metus Lietuvoje su darbo santykiais susijusių pajamų neturėjusiems asmenims taptų reikšminga paskata sugrįžti į Lietuvą ir kuo greičiau integruotis į darbo rinką. Žmonės renkasi išvykti iš Lietuvos dažniausiai siekdami ieškoti geriau apmokamo darbo užsienio rinkose. Europos migracijos tinklo duomenimis, beveik pusė (45 proc.) sugrįžtančių lietuvių grįžta iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (apie 26 proc.) – iš Norvegijos, Airijos, Vokietijos. Labai tikėtina, kad, taikant GPM lengvatą, grįžtamoji migracija padidėtų. Svarbu paminėti, kad beveik 72 proc. emigrantų yra 15 - 44 metų, t.y., darbingo amžiaus asmenys, todėl siūlomas įstatymo projektas jiems itin aktualus“, – sako A. Armonaitė.

Siūloma lengvata teigiamai paveiktų ir ilgalaikius bedarbius.

Jos nuomone, GPM lengvata iki šiol darbo rinkoje nedalyvavusiems asmenims suteiktų galimybę gauti didesnį bruto darbo užmokestį.

„Kaip žinoma, studentai dažniausiai dirba mažai kvalifikuotą darbą, kuris nėra itin gerai apmokamas, todėl kiekviena mokestinė lengvata yra reikšminga. Pabaigę studijas specialistai pirmaisiais darbo metais dažniausiai negali tikėtis itin didelio ir konkurencingo darbo užmokesčio. Įstatymo projekte siūloma lengvata suteiktų didesnes finansines galimybes jaunam žmogui“, – sako A. Armonaitė.

Jos teigimu, siūloma lengvata teigiamai paveiktų ir ilgalaikius bedarbius.

„Kaip ir kiekvienoje visuomenėje, taip ir Lietuvoje yra asmenų, kurie turi ilgalaikio bedarbio statusą, gyvena iš įvairių socialinių pašalpų bei pajamų, gautų iš nelegalaus darbo. Tokius asmenis yra be galo sunku motyvuoti sugrįžti į legalią darbo rinką. Įstatymo projektu siūloma mokestinė lengvata gali tapti didele paskata dirbti legaliai, tokiu būdu kaupti lėšas pensijai, turėti kitas socialines garantijas, kurių nesuteikiama dirbant nelegalų darbą“, – sako A. Armonaitė.

Kaip ELTA jau skelbė, įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d taikyti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą visų darbuotojų pajamoms iki vieno vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (iki 1358,6 euro bruto).

Tokį pasiūlymą prezidento Gitano Nausėdos teikiamoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms įregistravo Seimo nariai Povilas Urbšys, Gediminas Kirkilas, Rasa Budbergytė, Irena Degutienė, Naglis Puteikis ir Algirdas Butkevičius. Jie tikisi, kad šis siūlymas reikšmingai padidintų žmonių pajamas ir paskatintų vartojimą.

Tuo metu Seimo „valstiečiai“ siūlo atsisakyti GPM tarifo mažinimo ir lėšas panaudoti kitoms COVID-19 suaktualintoms socialinėms reikmėms.

Tokį pasiūlymą įregistravo Seimo nariai Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis, Valius Ąžuolas, Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė, Audronė Jankuvienė, Laimutė Matkevičienė, Rima Baškienė, Tomas Tomilinas.

„NPD didinimas pasieks savo tikslą – didinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas, o  GPM mažinimas būtų labiausiai naudingas ne sunkiau besiverčiantiems, bet dideles pajamas gaunantiems asmenims“, - sako šio  pasiūlymo autoriai.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos inicijuotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma laikinai nuo šių metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, taikomą pajamoms iš darbo santykių, nuo 20 iki 15 proc. taikant mėnesio pajamų daliai iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Prezidento G. Nausėdos siūlomus mokestinius pakeitimus svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Seimas taip pat paprašė dėl jų Vyriausybės išvados.