„Jei darbo užmokestis mokamas grynaisiais, tokiu atveju darbdavys turės ne rečiau kaip vieną kartą per metus pateikti informaciją Valstybinei darbo inspekcijai per „Sodros” sistemą apie tokių susitarimų skaičių. Stengiamės, kad administracinė našta būtų mažesnė, kad informaciją turėtų teikti tik tie, kurie moka grynaisiais tik kartą metuose ir tik apie tokių susitarimų skaičių“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė.

Jos teigimu, tokia informacija bus galima naudotis atliekant kontrolinius patikrinimus bei nustatyti, kuriose įmonėse yra „šešėlio“ rizika.

Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė sakė, kad kai darbuotojui atlyginimas išmokamas grynaisiais, darbuotojas turėtų gauti to patvirtinimą.

„Kai žmogui išmokami grynieji, jis turėtų gauti šaknelę, kad gavo tuos pinigus. Darbo ginčai dažniausiai kyla, kad dokumentai po kažkurio laiko pakeičiami, dėl ko darbuotojas gavo pinigus, dėl ko negavo, o pats žmogus negavo popieriuko apie tai. Norint skaidrinti, šito dalyko reikia nepamiršti“, – sakė A. Maldutytė.

Tuo metu Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pritarė šiai minčiai.

„Palaikau, kad atsirastų šaknelė išmokant grynus pinigus, kad žmogus pasirašytų ir gautų patvirtinimą“, – sakė K. Juknis.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis sakė, kad patikrinimai tais atvejais, kai darbo užmokestis mokamas grynaisiais, turėtų būti atliekami dažniau nei kartą per metus, nes kai kuriose įmonėse darbuotojų kaita labai didelė.

„Vieną kartą metuose tikrinti yra netinkama, ypač įmonėse, dirbančiose su užsieniečiais nes darbuotojų kaita labai didelė. Būna, kad mėnesį du tris padirba, keičia darbdavį, dėl to vienas kartas į metus yra formalus dalykas. Gal tinka Lietuvos įmonėms, bet kalbant, kur daugiausia pažeidimų – su užsienio darbuotojais – šita priemonė nesuveiks“, – sakė R. Garuolis.