Tokias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas Seime praėjusią savaitę registravo konservatorius Kazys Starkevičius bei socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Energetikos ministras neatmeta, jog antrąjį vėjo parką, kaip ir pirmąjį, galėtų statyti valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“.

Pasak G. Palucko, Energetikos ministerija paprašė Seimo Ekonomikos komiteto parengti pataisas balandį neįvykus konkursui. Jo teigimu, norint dar šiemet iš naujo surengti aukcioną bei jame sulaukti dalyvių, atsižvelgiant į kitų šalių pavyzdžius, būtina keisti konkurso sąlygas.

„Išnagrinėjus visas aplinkybes matosi, kad konkurso sąlygos iš esmės neatliepia rinkos sąlygų. Lenkai, belgai, airiai, latviai ir kiti yra paskelbę savo (jūros vėjo – BNS) konkursus, vadinamus tenderius, ir ten jie yra ne tik didesnės apimties, bet ir geresnės jų sąlygos“, – BNS sakė G. Paluckas.

Anot jo, vienas didžiausių neįvykusio 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso trūkumų – nenumatyta elektros kainos indeksavimo galimybė. 

„Praktiškai visuose projektuose taikomas infliacijos indeksavimo mechanizmas. Pas mus (konkurse – BNS) nebuvo taikoma, o kaip tik tuo metu, praėjusiais metais, kai įvairios įmonės svarstė dalyvauti, pas mus tos infliacijos buvo sočiai“, – sakė G. Paluckas.

Pataisų rengėjai siūlo, kad būsimame aukcione, kuriame numatyta galimybė pretenduoti į valstybės paramą, nesulaukus bent dviejų paraiškų jų registraciją būtų galima pratęsti 30 dienų. Tačiau per papildomą laiką užsiregistravus tik vienam dalyviui jo užtektų tęsti konkursą.

Praktiškai visuose projektuose taikomas infliacijos indeksavimo mechanizmas. Pas mus (konkurse – BNS) nebuvo taikoma, o kaip tik tuo metu (...)  pas mus tos infliacijos buvo sočiai.

 

Taip pat siūloma, jog Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę elektros kainą, kasmet perskaičiuotų su vystytoju sudaryto elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės paramos, jeigu jos būtų paprašyta, dydį.

Tuo metu valstybės skatinimo neprašantiems aukciono dalyviams siūloma nustatyti minimalų pradinį 5 mln. eurų vystymo mokestį – ne mažesne suma aukcione turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai. Laimėtojo pasiūlytas mokestis taip pat kasmet būtų perskaičiuojamas pagal ankstesnių metų infliaciją.

Pasak G. Palucko, pataisas Seimui tikimasi pateikti dar šioje sesijoje.

Ministras: „Ignitis grupė“ galėtų vystyti ir antrą jūros vėjo parką

Energetikos ministras D. Kreivys sutinka, kad konkursas galėtų vykti ir jame užsiregistravus tik vienam dalyviui. Dabar jų privalo būti bent du.

„Turbūt, jeigu yra tik vienas dalyvis, leistume jam statyti, tai yra natūralus konkursas. Jeigu daugiau neatėjo, vienas tas, kuris atėjo, stato parką. Turbūt gal įmanoma pakeisti įstatymą taip, kad ir vienas statytų, jeigu yra norintis“, – interviu naujienų portalui „Delfi“ penktadienį sakė D. Kreivys.

„Jeigu niekas neateina ir yra vienas dalyvis, kodėl jam neleisti (statyti – BNS), jeigu jis dalyvauja konkurse“, – kalbėjo ministras.

D. Kreivys neatmetė, jog antrąjį Lietuvos jūrinį vėjo parką, kaip ir pirmąjį, galėtų statyti „Ignitis grupė“.

„Mes turime įmonę, kuri gali pastatyti parką, kuri laimėjo pirmą konkursą, kuri gali pastatyti antrą“, – sakė ministras.

Savo ruožtu G. Paluckas teigė, kad norėdama vystyti dar vieną vėjo parką Baltijos jūroje „Ignitis grupė“ turėtų įvertinti įsipareigojimus bei su jų įgyvendinimu susijusias rizikas.

„(Klausimas – BNS), ar „Igničiui“ bus pakeliama krūva įpareigojimų pagal jų visus projektų vystymo planus. Tu negali ant vieno arklio sukrauti visų projektų. Rizikos vis tik turi būti skaidomos“, – sakė Seimo narys. 

Pasak D. Kreivio, naujas antrojo vėjo parko jūroje konkursas galėtų būti paskelbtas dar šių metų pabaigoje ir būti užbaigtas 2025-aisiais.

„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas gegužę investuotojams sakė, kad grupės dalyvavimas būsimame aukcione priklausys nuo jo sąlygų.

Antrasis konkursas neįvyko iki balandžio vidurio sulaukus tik vienos paraiškos – ją pateikė „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“.  

Su galimybe pretenduoti į valstybės skatinimą rengtą konkursą rinkos stebėtojai laikė patrauklesniu, tačiau jam neįvykus teigė, kad tai lėmė sudėtinga tarptautinė ekonominė situacija, mažas susidomėjimas jūros energetika bei prastos bankų skolinimo sąlygos.

Neįvykus konkursui Energetikos ministerija pranešė jog jis bus skelbiamas iš naujo. Ministras D. Kreivys anksčiau teigė, jog ministerija konsultuosis su rinkos dalyviais ir atnaujins konkurso sąlygas.

„Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ – pernai laimėjo pirmąjį Lietuvos skelbtą be valstybės pagalbos vystomo jūrinio vėjo parko aukcioną, pasiūliusi 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Be to, „Ignitis renewables“ kartu su Danijos investicijų įmonės „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) valdomu fondu pernai taip pat laimėjo du Estijos jūrinio vėjo parko konkursus – Rygos įlankoje konsorciumas vystys 1–1,5 gigavato (GW) bendros galios „Liivi 1“ ir „Liivi 2“ projektus.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.