Raudonasis gaidys – liepsnos šiandien gyvenamojo būsto kambarį gali apimti per tris minutes, o prieš daugiau kaip 60 metų įsiliepsnoti ugniai reikėjo net 25 minučių. Kaip kovoti su šiandieniais gaisrais ir jų priežastimis Seime diskutavo įvairių sričių atstovai.

Pasiūlė išnaudoti savanorius

"Ar Europa žaidžia su ugnimi?" – taip politikai Stasys Brundza ir Valdas Vasiliauskas įvardijo jų organizuotą konferenciją, skirtą gaisrų, jų prevencijos, tyrimų, draudimo nuo gaisrų, statybinių medžiagų klausimams.

S.Brundza pažymėjo, jog kiekviena sistema funkcionuoja, kai yra gerai parengta teisinė bazė. Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų yra pakankamai, tačiau yra ir tobulintinų dalykų. Seimo narys atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės žūva tuose pastatuose, kuriuose nesilanko gaisrinės saugos inspektoriai. Jis pasiūlė aktyviau išnaudoti ir savanorius, suteikti jiems papildomai galimybių dirbti prevencinį darbą. Politikas pažadėjo, kad konferencija nebus vienintelis veiksmas – jis turi pateikęs su gaisrų skaičiaus mažinimu susijusių įstatymų projektų, ir pakvietė konferencijos dalyvius aktyviai teikti siūlymus.

Tikslas – mažiau žūstančiųjų

S.Brundza taip pat akcentavo, kad nemažai gaisrų šalyje kasmet kyla dėl žaibų. Pasak S.Brundzos, apsisaugoti nuo jų padėtų tinkamai įrengta žaibosaugos sistema, kurios galimybės šiuo metu deramai neišnaudojamos. Juolab kad šias sistemas galima įrengti apimant ne pavienių, bet kelių namų teritoriją. Politikas taip pat mano, kad kur kas daugiau gyvybių gaisruose pavyktų išgelbėti, jeigu kaimuose dirbantys ugniagesiai, užuot gesinę gaisrą iš išorės, turėdami kvėpavimo aparatus galėtų atlikti žmonių paiešką namų viduje. Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, ypač rajonuose, galėtų padėti ir miškininkai, miškams gesinti sukaupę pakankamai technikos.

Seimo narys konferencijoje pateikė siūlymų, kurie Lietuvoje padėtų mažinti gaisruose žūstančiųjų skaičių. Vienas jų – tikrinti gyvenamąjį sektorių, kaip jame laikomasi gaisrinės saugos reikalavimų. Jo nuomone, kiekviename bute turėtų būti gesintuvas, o į gaisrų prevenciją derėtų įtraukti savanorius ugniagesius.

Ugniagesiams trūksta technikos

Sveikindamas konferencijos dalyvius vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pasidžiaugė, kad ši konferencija yra skirta kalbėti ir ieškoti sprendimų, leisiančių užbėgti įvykiams už akių. "Labai dažnai, – sakė ministras, – mums tenka kalbėti po kokios nors konkrečios tragedijos ir jau tada ieškoti sprendimo." Pasak jo, Lietuvoje gaisruose žūsta labai daug žmonių – palyginti su ES vidurkiu, žuvusiųjų gaisruose skaičius tris kartus didesnis. Ministras svarstė, ar kartais nevertėtų grąžinti sovietmečiu buvusios tvarkos, kai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai lankydavosi individualiuose namuose ir tikrindavo šildymo įrenginius. Ministras pastebėjo, jog labai sparčiai plintant komercinių pastatų statyboms belieka tikėtis, kad jie visi atitinka aukščiausius saugumo reikalavimus, taip pat susijusius su gaisro tikimybe ir žmonių evakavimu.

"Kad ir kokia būtų gaisrų prevencija, juos greitai likviduoti gali ne visur pavykti. Tam įtakos turi prastas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aprūpinimas technika. Neįsivaizduoju, kaip gali būti gesinamas gaisras, sakykime, kokiame nors rajone esančio daugiaaukščio devintame aukšte, jei gaisrininkai neturi tokio ilgio kopėčių", – S.Skvernelis neslėpė šios tarnybos šiandienos būklės. Jo nuomone, ją pagerinti galima įvairiais būdais – tiek įsigyjant gaisrinių automobilių, tiek juos nuomojant.

Gąsdina ir gaisrai gamtoje

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kreipdamasis į konferencijos dalyvius, pažymėjo, jog Aplinkos ministerijai tenka nemenkas vaidmuo vykdant gaisrų prevenciją. Aplinkos ministerija reglamentuoja statybų sektorių, kuria statybos reglamentus, prižiūri kokios medžiagos naudojamos statybose, taigi yra tiesiogiai susijusi su statinių saugumu ir priešgaisrine sauga.

Antra didelė problema, pasak ministro, yra gaisrai, kylantys gamtoje. "Šiemet šalyje kilo per 12 tūkst. gaisrų, iš jų 154 miškų gaisrai, per 4 tūkst. kartų teko gesinti degančią žolę. Miškininkai buvo priversti per 1100 kartų vykti į gaisravietes", – vardijo ministras. Jo teigimu, šiandien atsakyti, ar Europa žaidžia su gaisru, būtų sunku, bet kad Lietuva tai daro – akivaizdu.

Kaltos ir cigaretės

Gaisrų Lietuvoje tendencijas ir problemas gvildenęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vytas Kaziliūnas pažymėjo, kad daugiausia gaisrų kyla gyvenamosios paskirties pastatuose, juose dažniausiai ir žūstama, o inspektuojamuose objektuose žmonių aukų išvengiama.

V.Kaziliūnas pateikė nedžiuginančią statistiką. Nuo 2001 m. pradžios iki šiandien šalyje daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – net 28 290. Iš jų net per 13,6 tūkst. kartų liepsnos siautėjo individualiuose gyvenamuosiuose namuose, per 13,5 tūkst. karto – daugiabučiuose. Per 15,5 tūkst. kartų teko gesinti pagalbinius ūkio paskirties pastatus.

Kaip pagrindinius rizikos veiksnius V.Kaziliūnas išskyrė alkoholio vartojimą, neatsargų rūkymą, šildymo įrenginius ir tai, kad tik 5 proc. gyvenamosios paskirties pastatų yra įrengti autonominiai dūmų detektoriai, perspėjantys apie kilusį gaisrą.

Nors ES ir yra gaminamos savaime užgęstančios cigaretės, bet Lietuvoje didelė dalis rūkalių rūko kontrabandines cigaretes, kurios tokios savybės neturi. Vien šiais metais dėl neatsargaus rūkymo Lietuvoje jau žuvo 25 gyventojai. Didžiausią įtaką žūstančiųjų gaisruose skaičiui, anot pranešėjo, turi socialinės problemos, be kurių sprendimo gaisrų prevencijos priemonės nėra efektyvios.

Degios statybinės medžiagos

Konferencijos viešnia, Firesafe Europe techninės darbo grupės vadovė Birgitte Messerschmidt pranešime "Kodėl Europa žaidžia su ugnimi?" bandė diplomatiškai atkreipti dėmesį visai kitas problemas. Jos teigimu, šiandien būtina pagrindinį dėmesį atkreipti į šiuolaikinių statybinių medžiagų saugumą – būtent jos gali kelti pavojų ne tik  gyventojams, bet ir ugniagesiams. Ji taip pat pažymėjo, kad statybos produktų toksiškumas visiškai nevertinamas pagal statybos produktų klasifikaciją. Pasak jos, siekiant didesnio energetinio pastatų efektyvumo, didėja ir jų gaisro pavojus. Be to, augant statybinių medžiagų įvairovei vis sunkiau užtikrinti jų saugumą. Jeigu prieš 60 metų gaisras kambaryje išplisdavo per 25 minutes, šiuo metu tai trunka iki 3 minučių.

Beje, kad šiuolaikinės šiltinimo medžiagos spartina gaisro išplitimą puikiausiai gali prisiminti ir senyvo amžiaus ugniagesiai. Sovietiniais laikais tarp jų buvo paplitęs anekdotu virtęs pastebėjimas, kad užsidegus Alytaus gamybos individualiam namui – o tokių kaimuose buvo begalės, tektų suskubti per 20 minučių, kitaip iš namo liks vien karkasas.

Pasak B.Messerschmidt, anksčiau ugniagesiai gerai žinojo, kaip dega mediena. Dabar, kai pastatuose gausu skirtingų, greitai užsiliepsnojančių medžiagų, gaisrus gesinti tampa vis sudėtingiau ir pavojingiau. Ji siūlė atnaujinti bandymo metodus, kad būtų įvertintas degimo produktų toksiškumas. Mat statistika teigia, kad 50 proc. žmonių žūsta gaisruose apsinuodiję dūmais. Kita vertus, mokslininkų nustatyta, kad kaminkrėčiai dėl jų darbo specifikos – sąlyčio su suodžiais, yra viena iš pagrindinių rizikos grupių susirgti vėžiu. "Šiandien niekas nėra ištyręs, kokį poveikį ugniagesių organizmui gali sukelti degančios šiuolaikinės medžiagos", – pabrėžė B.Messerschmidt.

Užsidega greičiau

"Pastatų renovacija – gera mintis, bet reikia tinkamai ją įvertinti. Šiandien mes mažai žinome ir apie šiuolaikinės statybos namus – kokios šiltinimo medžiagos naudojamos, kaip jos reaguoja į liepsną. Skandinavijos pavyzdys rodo, kad, sakykime, prieš dešimt metų statyti namai greičiau užsidega negu 30 metų senumo pastatas", – pašnekovės teigimu, šiandienos šiltinimo, kitos pastatų statyboje naudojamos sintetinės medžiagos yra tarsi uždelsto veikimo bomba, kuri nežinia kada gali sprogti. Ji pastebėjo, kad gaisrų Europoje analizė leidžia daryti išvadą, kad ugnis neretai plinta ne tik baldais, vidinėmis sienomis, bet ir pastato fasadu, gali peržengti fasade įrengtus ugnies barjerus.

Kai kuriose Europos šalyse jau įsivyrauja griežtas požiūris į senų pastatų renovacijos bei naujų, ypač daugiaaukščių statybos priešgaisrinius reikalavimus. Antai fasado išorę šiltinant putplasčiu – vienu pigesnių šiltinimo medžiagų, pastato pirmieji du metrai privalo būti šiltinami nedegia šiltinimo medžiaga. Nedegia medžiaga privalu šiltinti ir namų fasadus aplink langus. O daugiaaukščių namų fasaduose, šiltinant juos putplasčiu, kas keli metrai horizontaliai turi būti įrengiami ugnies barjerai iš nedegios šiltinimo medžiagos – tam, kad gaisrui įvykus pirmuosiuose aukštuose, liepsnos nepersimestų į viršutinius. Lietuvoje tokių reikalavimų, kaip pastebėjo konferencijos dalyviai, dar nėra. Galbūt todėl, kad nesusidurta su daug aukų pareikalavusia tragedija.

Kuria naujas medžiagas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto kancleris Arūnas Komka, kalbėdamas apie tai, kad VGTU yra pagrindinė mokslo įstaiga, ruošianti gaisrinės saugos specialistus, pasigedo kiek glaudesnio bendradarbiavimo tarp mokslininkų ir teisėkūros. Jis paragino labiau išnaudoti universiteto ir mokslininkų žinias ir galimybes kuriant reglamentus ir taisykles, padėsiančias išvengti skaudžių nelaimių. "Esame nepriklausomi ekspertai, ekspertinė institucija, – kalbėjo mokslininkas, – ir manome, kad VGTU mokslininkų ekspertų dalyvavimas kuriant gaisrinę saugą, rengiant standartus yra nepakankamai išnaudojamas."

Vystantis naujoms technologijoms, atsirandant naujų medžiagų, kyla ir naujų pavojų. Tai ne visada laiku ir pakankamai įvertinama bei įdiegiama į statybos techninius reglamentus, statybos taisykles ar atsispindi atitinkamuose teisės aktuose. VGTU dalyvauja kuriant naujas medžiagas ir naujas technologijas ir mato, kokiu greičiu tai vyksta ir kaip tai atsilieka nuo teisėkūros proceso.