„Remiantis Užsieniečių registracijos centro (URC) duomenimis, vieno nelegalaus migranto išlaikymas per dieną Lietuvai kainuoja 30 eurų arba ~11 tūkstančių eurų per metus*. Vidaus reikalų ministerija neatmeta galimybės, kad į Lietuvą per metus gali patekti 40 tūkst. nelegalių migrantų (vidutiniškai po ~110 per dieną). Tokiu atveju, migrantų išlaikymas per metus Lietuvai kainuotų 440 milijonų eurų“, – detalizavo ekonomistas.

Pasak jo, šis scenarijus yra gana optimistinis, nes reikia suvokti, kad nelegalūs migrantai vyksta ne į Lietuvą, o į Vakarų Europos šalis per Lietuvą. Kadangi bendras nelegalių migrantų srautas į Vakarų Europą siekia apie 600 tūkst. per metus, tai jei srautai pasiskirstytų tolygiai – tarp vakarinio, centrinio ir rytinio Viduržemio jūros bei Juodosios jūros ir Lietuvos maršrutų, Lietuva galėtų tikėtis apie 120 tūkst. nelegalių migrantų per metus t. y. vieną penktąją viso srauto. Tokiu atveju, migrantų išlaikymas per metus Lietuvai kainuotų 1,32 mlrd. eurų t. y. daugiau nei Lietuva skiria finansavimo Krašto apsaugos ministerijai (1,0 mlrd.) ar Vidaus reikalų ministerijai (845 mln.).

Vieno nelegalaus migranto išlaikymas per dieną Lietuvai kainuoja 30 eurų arba ~11 tūkstančių eurų per metus.

„Vis dėlto, tai dar nėra pats pesimistiškiausias scenarijus, nes jei Lietuva taps pagrindiniu nelegalių migrantų maršrutu į Europos Sąjungą – tokia tikimybė egzistuoja, nes kitos ES šalys yra nemažai investavusios į savo sienų apsaugą, o jų tolerancija nelegaliai migracijai yra ženkliai sumažėjusi, tai neatmestina tikimybė, kad per Lietuvą per metus gali patekti ir didesnis skaičius migrantų. Ypač jei bus atidaryti skrydžiai į Minską iš Kabulo, Islamabado ar Teherano ir Lietuvą užplūs migrantai iš Afganistano. Bėgdami nuo Talibano, kuris, tikėtina, dar labiau sustiprins savo pozicijas Afganistane po JAV karių išvedimo šių metų rugpjūčio mėnesio“, – dėstė Ž. Mauricas.

VSAT, VRM nuotr.

Jo teigimu, norint, kad Lietuva netaptų silpniausia nelegalios migracijos į ES maršruto grandimi ir nepaskęstų migrantų jūroje, reikia taikyti Australijos nelegalios migracijos modelį aiškiai komunikuojant, kad nelegalūs migrantai nėra laukiami ir nelegaliai kirtę sieną jie neturės jokių šansų pasilikti nei Lietuvoje, nei bet kurioje kitoje ES šalyje. Tokiu atveju nelegalių migrantų paskatos vykti per Lietuvą sumažėtų, tad, pasak ekonomisto, migrantų srautas natūraliai išsektų (Australijos pavyzdys kaip reikia komunikuoti).

„Kita alternatyva yra sienos statyba, kuri, priklausomai nuo aukščio, kainuotų arba 40 milijonų eurų (2,5 metro aukščio, tokia, kokią Lietuva yra pasistačiusi pasienyje su Rusijos Karaliaučiaus sritimi ir panaši į tas, kurias yra pasistačiusi Latvija, Estija ar Slovėnija), arba apie 400 milijonų eurų (4 metro aukščio, tokia, kokią yra pasistačiusi Graikija, Bulgarija, Vengrija, Norvegija ir Prancūzija aplink Kalė miesto uostą). Vis dėlto, kitų šalių patirtis rodo, kad vien siena pilnai neapsaugo nuo nelegalios migracijos, tad paskatų migruoti į Lietuvą mažinimas bet kuriuo atveju turėtų likti kaip vienas iš prioritetų (juolab, kad jis kone nieko nekainuoja). Pakankamai sėkmingai su nelegalia migracija Europoje susitvarkė ir Bulgarija bei Vengrija, tad yra ko pasimokyti ir iš šių šalių. Lietuvai, kol dar nevėlu, taip pat vertėtų apsvarstyti Danijos modelį, kuri planuoja įsteigti nelegalių migrantų centrus trečiosiose šalyse. Paradoksas yra tame, kad paskelbus apie tokių centrų steigimą, jų steigti nebebūtų prasmės, nes nelegalūs migrantai, baimindamiesi, kad bus deportuoti į trečiąsias šalis, nebeturės paskatų imigruoti į Lietuvą (kaip ir į Australiją)“, – feisbuke rašė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, pavojingiausia Lietuvai būtų pasikliauti Europos Sąjungos biurokratais, kurie, vietoje to, kad iš esmės spręstų nelegalios migracijos krizę, priešingai – ją skatina.

„Pirma, toleruodami nelegalią migraciją jie remia nelegalių migrantų gabenimų užsiimančias nusikaltėlių grupes bei jas remiančius režimus trečiosiose šalyse (pvz:, įsileisdama nelegalius migrantus Lietuva netiesiogiai remia Baltarusios režimą ir „Belavia“, kuri ir skraidina šiuos migrantus), o pajutę pinigų skonį jie nebegali sustoti.

Antra, toleruodami nelegalią migraciją ES biurokratai faktiškai atiduoda ES migracijos politiką į kaimyninių – dažnai autoritarinių valstybių rankas. Pavyzdžiui, šiuo metu ne Lietuva, o Baltarusios režimas sprendžia kiek, kada ir kokių asmenų imigruos į Lietuvą.

Trečia, toleruodami nelegalią migraciją jie skatina pavojingas nelegalių migrantų keliones į ES, kurios neretai pasibaigia mirtimi, pavyzdžiui, nuskęstama jūroje, arba prekyba žmonėmis – nemaža dalis nelegalių migrantų tampa prostitucijos, prekybos organais ir panašiomis aukomis, arba įtraukimu į kriminalinį pasaulį, pavyzdžiui, narkotikų gabenimas.

Ketvirta, toleruodami nelegalią migraciją ES biurokratai didina šešėlinę ekonomiką, nusikalstamumą ir žmonių diskriminaciją ES viduje, nes tik apie trečdalis nelegalių migrantų, kuriems yra nesuteikiamas pabėgėlio statusas, yra deportuojami – dažniausiai deportuojasi savo noru, nes deportacija yra ypač sudėtinga ir brangi procedūra. Tad šimtai tūkstančių nelegalių migrantų lieka ES be jokių dokumentų, pajamų šaltinio ir galimybių studijuoti – dalis jų dirba nelegaliai pasibaisėtinomis sąlygomis.

Žygimantas Mauricas/M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

Penkta, toleruodami nelegalią migraciją ES biurokratai skatina korupciją, nes nelegalių migrantų maitinimas, apgyvendinimas, konsultavimas ir panašiai yra geras pajamų šaltinis korumpuotiems vietos šalių biurokratams, pavyzdžiui, liūdnai pagarsėjusios migrantų stovyklos Graikijoje. Tad vietos biurokratai taip pat nebeturi paskatų stabdyti nelegalios migracijos, o priešingai – turi paskatas ją tęsti. Kitu atveju, jie netektų savo pajamų šaltinio“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.