Kinijos vadovai yra sakę: prekybos karo nenori, bet jei reikės – nebijos. Naujausias kinų žingsnis toks, kad pažangiausioms Lietuvos įmonėms – lazerių ir elektronikos – minčių kyla ne vien apie verslą.
„Atskiriems žemynams reikia iš esmės pergalvoti, kaip gyventi toliau“, – šnekėjo „BouMatic HerdLine“ vadovas Dominykas Vizbaras.
Kinija paskelbė naujas taisykles, kaip plečia savo retųjų metalų kontrolę. Retieji metalai – tai iš žemės kasami mineralai, be kurių dabar neįmanomi ne tik sudėtingi lazeriai, kompiuteriai, bet ir iš esmės bet koks prietaisas, turintis mikroschemą. Kinija paskelbė, kad nuo gruodžio bet koks produktas, kuriame kiniški retieji metalai sudaro daugiau kaip 0,1 proc. produkto vertės, negalės būti parduotas be Pekino leidimo.
„Akivaizdu, kad Kinija selektyviai atsirinkinės šalis ir gamintojus tam, kad didžiausias spaudimas būtų JAV ir jos partneriams. Skaldys ir valdys – bandys skaldyti valstybes, bandys skaldyti įmones. Kai kam duos licenciją, kai kam – neduos“, – nurodė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Brolis Group“ įmonės gamina dalis ir ginkluotei: jų lazeriai taikymuisi, atpažinimui – vieni moderniausių. „Brolis“ tiesiogiai iš Kinijos žaliavų neperka, bet sako – jų išvengti nėra lengva.
„Nepaisant to, kad pirkom komponentus iš Vakarų, Japonijos, bet jie savo žaliavas pirko iš dalies iš Kinijos. Mes tikėjomės, tam ruošėmės. Šiandien kritinių komponentų turim keliems metams į priekį“, – kalbėjo D. Vizbaras.
Kinija dabar išnaudoja tai, ką susikūrė per kelis dešimtmečius – Vakarai tapo priklausomi nuo Kinijos.
„Kai kurioms šalims būti priklausomoms nuo Rusijos ar Kinijos yra lygiai tas pats, kas būti priklausomoms nuo kitos Europos Sąjungos valstybės. Tai čia yra didelė pamatinė problema“, – teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Kinija dar nepaskelbė galutinių taisyklių – tada ir paaiškės poveikis Lietuvai. „Brolis Group“ sako, kad kažkam panašaus ruošėsi, kaupė atsargas, bet ramu vis tiek nėra.
„Nežinau, ko nežinau, bet, deja, gal ir pajausime, kur nesitikime šiandien“, – sakė D. Vizbaras.
Naujais draudimais Kinija silpnina Vakarus ir tiesiogine – karine – prasme. Pekinas nori pinigų, todėl Vakarų automobilių gamintojams taiko išimtis – parduoda metalus. Tačiau Kinija nenori, kad Vakarai turėtų ginklų.
„Vėlgi tas jų reguliavimas yra toks, kad kai kurios pramonės šakos vis dar gauna tas žaliavas su licencijomis, gynybos pramonės atstovai jau nebegauna“, – aiškino D. Vizbaras.
Lietuvoje yra daugiau didelių įmonių, kurias nauja Kinijos tvarka gali paliesti tiesiogiai. „Teltonika“ Vilniuje pastatė naujas gamyklas, gamina elektronikai būtinas plokštes, kokias į Europą masiškai veža Kinija, dirbtinai mažindama kainas. „Teltonika“ atsisakė komentuoti, kaip atsilieps kinų ribojimai. Sako – jų pozicijai atstovauja Pramonininkų konfederacija.
„Čia, žinote, tu įgyji raktą nuo durų ir matai, kam jį galima atrakinti, o kažkam gal ir užrakins. Kurioje pusėje čia bus Baltijos šalys ir Lietuva – man sunku spręsti“, – tvirtino Pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Prieš mėnesį Estijoje atidaryta didžiausia iš retųjų mineralų gaminamų magnetų gamykla. Magnetai būtini automobilių pramonei ir ginklams. Kaip tik labiausiai magnetų dabar reikia silpniausiai Europos gynybos vietai – oro gynybai.
„Tam tikri magnetai naudojami ir gynybos pramonėje, susiję su lokatoriais, žemai skrendančių objektų, dronų identifikacija“, – nurodė V. Janulevičius.
Lietuva pati viena su Kinija vargu ar sutars. Ypač kai santykiai griuvo atidarius Taivaniečių atstovybę, bet ir Europos Sąjunga į Kiniją žiūri skirtingai.
„Kokiais būdais priešiškos valstybės, ar tos, kurios nesuinteresuotos mūsų ekonomine gerove, išnaudoja priklausomybes. Aš tokio vieningumo prie stalo, tiesą sakant, nematau“, – kalbėjo K. Budrys.
Kinija yra išbandžiusi ir būdus, kaip sulaikyti Vakarus net jei jie pradėtų visais ištekliais apsirūpinti patys. Kinai bet kada gali vėl dirbtinai sumažinti kainas ir gundyti Vakarų įmones pigiai pirkti iš Kinijos, o ne brangiau kurti savo.
(be temos)