Rusijai toliau mankštinant raumenis, vėl prisiminta Lietuvos energetinė priklausomybė nuo šios kaimynės. Tiesa, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kaip ir elektros jungtys su Europa, statomos, o kaip dėl skalūnų dujų?

Iš Lietuvos paskubomis išvijus "Chevron", vėl susimąstyta apie skalūnų dujų galimą vaidmenį Lietuvos energetikoje ir galimus pavojus. Lietuvos mokslo taryboje pristatytas tyrimas, kuriame detaliai išanalizuoti su skalūnų dujų gavyba susiję pavojai.

"Skalūninių geologinių formacijų genezė ir angliavandenilių gavyba: poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai" pristatyme profesorius habilituotas daktaras Algimantas Grigelis sakė, kad ši 12 mokslininkų grupė susibūrė Seimo aplinkos apsaugos komiteto prašymu dėl skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos Lietuvoje.

Geologas pabrėžė, kad pavojai slypi bet kokioje veikloje, dėl to reikia tinkamai įvertinti galimas rizikas ir savaime nenurašyti vienokios ar kitokios veiklos. Daugelyje pasaulio šalių dalyvavęs išgaunant naftą mokslininkas pažymėjo, kad Lietuvoje nafta išgaunama nuo 1968-ųjų, tačiau jokių sutrikimų nebuvo kilę.

"Pavojus yra visur. Aš galiu nukristi nuo kėdės ir susilaužyti koją arba ranką. Arba su automobiliu trenktis, kur nereikia. Jeigu kalbama apie technologinius trikdžius, tai tokia galimybė yra ir mes to nenagrinėjame. Visuomenė yra įbauginta ir įbauginta galbūt nevisiškai pagrįstai. Mūsų studijoje yra viena tezė, kuri eina per visus skyrius. Tezė, kad laikantis įstatymais nustatytos tvarkos ir nustatytų reglamentų poveikis aplinkai yra negalimas. Kai kuriais atvejais jeigu būtų, tai nedidelis", – sakė A.Grigelis.

Kaip pavyzdį mokslininkas pasitelkė "Minijos naftos" jau atliktą geologinio plėšymo procesą ir jo rezultatus. Didžioji dalis naudotų medžiagų – visiškai nekenksmingos ir tik keletas turi neigiamą poveikį aplinkai, jeigu jų kiekis viršija normą. Viena tokių medžiagų yra boro rūgštis, tačiau po plėšymo paimtuose mėginiuose jos kiekis buvo 12 kartų mažesnis negu leistina norma. Diamonio peroksidas tampa kenksmingas, jeigu viršija 20 proc. ribą, tačiau po gręžinio paimtuose mėginiuose jo rasta tik 0,08 proc. Jokia kenksminga medžiaga neviršijo ir net nepriartėjo prie leistinų normų, patvirtintų Aplinkos ministerijoje.

A.Grigelis patikino, kad po Lietuvos žeme glūdi skalūninių dujų atsargų, tačiau be žvalgybos negalima tiksliai žinoti jų kiekio ir galimos ekonominės naudos. "Klausimas –  ne ar yra, o kiek yra", – sakė mokslininkas. Kol kas viešai žinomi pavyzdžiai tik iš blogosios praktikos.
"Bet yra ir geroji praktika. Apie gerąją praktiką aišku niekas nekalba, o blogosios galima rasti visur", – teigė geologas.
"Kai buvo priimtas nutarimas gavybą apmokestinti 40 proc., tapo aišku, kad jie ("Chevron" – red. past.) negautų jokio pelno. Tai tapo pretekstu jiems išeiti. Bet ne tik dėl to. Žmonių pasipriešinimas irgi buvo didelis. Reikėtų visų pirma pakeisti įstatymus, kad žmogus būtų suinteresuotas dalyvauti", – kalbėjo A.Grigelis.

Čia jis pateikė JAV pavyzdį, kur žmonės labai lengvai leidžia savo žemėje žvalgyti angliavandenilių, žinodami, kad jų radus jie gaus 12,5 proc. visų gaunamų pajamų iš gręžinio.

"Tauragėje buvo 60 proc. dirbamos žemės. Na tai gerai, o kiti 40 proc.? Yra ir valstybinės žemės. Vis tiek galima rasti plotų, kur būtų galima pradėti tuos darbus. Kad ir valstybinėje žemėje, kaip tai dabar daro lenkai", – sakė A.Grigelis.
Profesorius ir habilituotas daktaras Jurgis Vilemas ragina kuo skubiau žvalgyti ir išsiaiškinti turimas dujų atsargas. Jo teigimu, gali būti, kad jų gavimas paprasčiausiai neatsipirktų ekonomiškai.

"Bet sužinoti, ar ten bus didelė nauda, ar ne – reikia. Šiandien daugiau spekuliacijų, negu atsakymų į klausimą, ką mes realiai turime", – sakė energetikas. Jo teigimu, net jeigu dujos šiuo metu neatneštų ekonominės naudos, pelno iš jų galėtume tikėtis vėliau. Jeigu kiltų dujų kainos, o technologijos tobulėtų, ateityje būtų galima gauti naudos.

Mokslininkų grupė atliktoje studijoje cituoja žurnalą "Nature", sakydama, kad "hidraulinis ardymas yra saugus ir kad yra tik du dokumentuoti atvejai, patvirtinantys požeminių vandenų taršą". Tikimybė užteršti vandenį išties maža, turint omenyje tai, kad JAV 9 iš 10 sausumos dujų ir naftos gręžinių atliekami naudojant hidraulinio ardymo technologiją. Mokslininkų teigimu, didesnę grėsmę kelia leistinas ribas viršijantys dujų nuotėkiai.

Mokslininkai tvirtina, kad laikantis nustatytų reikalavimų pavojaus aplinkai ir žmonėms nebūtų. Siekiant išvengti nelaimių gręžinius reikėtų prižiūrėti ir po jų užcementavimo. Tyrime nagrinėtos ir oro taršos, vibracijos ir triukšmo įtaka, tačiau pabrėžiama, kad tai taip pat neviršytų normų.