„Sodrai“ skolingos įmonės neskuba sudaryti skolos mokėjimo atidėjimo sutarčių ir už skolas nenori mokėti palūkanų. Tačiau siekdamos išvengti bankroto kiekvieną mėnesį „Sodrą“ užverčia šimtais prašymų, kuriuose pasižada skolą greitai grąžinti.
Geriau skola, nei paskola
Šiuo metu veikiančių įmonių skola „Sodrai“ siekia per 186 mln. litų. Iki šių metų įmonės turėjo galimybę susitarti su „Sodra“ ir atidėti skolos sumokėjimo terminą, tuo laikotarpiu buvo atleidžiamos nuo delspinigių mokėjimo, nereikėjo mokėti ir jokių palūkanų. Tokia galimybe pernai pasinaudojo per 4,5 tūkst. įmonių, kurioms buvo atidėtas 14,1 mln. litų skolos mokėjimas.
Dėl beprocenčio įmonių kreditavimo ne kartą kritikuota „Sodra“ šiemet jau ėmė skaičiuoti palūkanas nuo įmonėms atidėtų skolų. Pirmą šių metų ketvirtį Finansų ministerija buvo nustačiusi 0,01 proc. palūkanų dydį už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną. Toks pats palūkanų dydis nustatytas ir atidėtoms skoloms „Sodrai“ antrą metų ketvirtį.
Kaip dienraštį informavo „Sodros“ Įmokų administravimo skyriaus vedėjas Laimonas Rudys, per šių metų tris mėnesius buvo pasirašytos 474 skolos atidėjimo sutartys, kuriomis atidėtos skolos biudžetui suma – 1,6 mln. litų. Per praėjusių metų tą patį laikotarpį buvo pasirašytos 483 sutartys, kurių vertė – 1,5 mln. litų. „Pokytis nedidelis, todėl teigiama, kad palūkanų nustatymas didelės reikšmės neturi“, – komentavo L.Rudys.
„Sodra“ jau ne baubas
Kad skolos „Sodrai“ padariniai gali būti labai liūdni, daugelis bankrutavusių verslininkų atmena dar nuo ekonomikos pakilimo laiko 2007–2006 m. Būtent šiais metais „Sodra“ inicijuodavo beveik kas trečią įmonių bankrotą.
Prasidėjus ekonominei krizei įmonių skolos „Sodrai“ ėmė augti, taip pat smarkiai padidėjo įmonių bankrotų skaičius. Tačiau lemiamus kablelius bendrovių gyvavimo istorijoje ėmė dėti ne „Sodra“, o įmonių vadovai ir partneriai, t. y. kitos įmonės, su kuriomis skolininkė delsė atsiskaityti.
Nors šiuo metu bendrovių skolos „Sodrai“ dar išlieka didelės ir bankrotų banga šluoja įmones, ši valstybės institucija inicijuoja vos šeštadalį visų bankrotų. Įmonių bankrotų valdymo departamento duomenimis, pernai buvo inicijuota per 12 tūkst. bankrotų, iš kurių beveik pusę inicijavo kiti kreditoriai, beveik kas ketvirtą bankrotą skelbė įmonės vadovas, šeštadalį bankrotų inicijavo „Sodra“ ir t. t.
Į bankrotą – tik beviltiškas
Šiuo metu didžiausią dalį skolos „Sodrai“ sudaro bankrutuojančių įmonių skola, kurios suma siekia per 265 mln. litų. Iš viso bankrutuojančios ir veikiančios įmonės skolingos 451,6 mln. litų.
Pasak Įmokų administravimo skyriaus vedėjo Laimono Rudžio, „Sodra“ nesuinteresuota inicijuoti įmonės bankroto procesų. „Atvirkščiai, “Sodra„ siekia, kad būtų kuo daugiau įmonių, pildančių “Sodros„ biudžetą ir taip prisidedančių prie visos socialinio draudimo sistemos tvarumo ir visais įmanomais būdais joms padeda, atsiradus sunkumų“, – sakė L.Rudys. Pasak jo, į teismą dėl bankroto iškėlimo „Sodrai“ tenka kreiptis dėl visiškai nemokių įmonių.
Bendrovės „Creditreform“ duomenimis, šiuo metu ilgalaikių sunkumų atsiskaityti su „Sodra“ turi tokios įmonės kaip „Klaipėdos kranai“ (skolinga 1,9 mln. litų), „Lithun“ (1,1 mln. litų), „Lavera“ (883 tūkst. litų), „Kelių tiesimas“ (856 tūkst. litų) ir kitos. Iš viso ilgalaikes skolas „Sodrai“ turi 117 įmonių, kurių bendra skola siekia 20,6 mln. litų.
Įmonės klumpa ir stojasi
Bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos teigimu, skolos „Sodrai“ mažėja, tačiau daugiau nei mėnesį pradelstų skolų daugėja.
„Skolos “Sodrai„ rodo bendras ūkio šakų sezoniškumo tendencijas ir konkrečių įmonių problemas. Pastaruosius du mėnesius (vasarį ir kovą) naujų einamųjų skolų amplitudė pradėjo švytuoti lėčiau, t. y. paskelbus kito mėnesio duomenis naujų skolų sumažėjo“, – sakė R.Trumpa.
Jo vertinimu, „Sodros“ skolų metinių pokyčių tendencijos yra geros. „Visų pirma dėl to, kad bankrutavusios įmonės dengia skolas iš parduoto turto. Vertinant einamąsias veikiančių įmonių skolas reikia atskirti atsitiktinius ar laikinus vėlavimus nuo ilgalaikių problemų. Pastebimos skolų “Sodrai„ “sluoksniavimosi„ tendencijos. Mokios įmonės stengiasi sumokėti “Sodrai„ laiku, o per mėnesį skolų nesumokėjusios įmonės įtraukiamos į skolų verpetą, dalis jų po kurio laiko patenka į probleminių įmonių sąrašus“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Komentaras
Renata Kaladytė
Nacionalinės bankrotų administratorių asociacijos valdybos pirmininkė
Paprastai didelės skolos „Sodrai“ ir VMI susidaro tose įmonėse, kurios neturi turto, jose sunkiai surandami valdymo organai ir pan.
Norint iškelti beturtei įmonei bankroto bylą, reikia surasti administratorių, kuris sutiktų administruoti tokią įmonę. Tai susiję su tuo, kad pradėjus administruoti bet kokią įmonę, administratorius priverstas kredituoti administruojamą įmonę. Kitaip tariant, už savo lėšas administratorius turi rūpintis pažymomis iš Registrų centro, „Regitros“, siųsti registruotus laiškus valstybinėms institucijoms, kreditoriams, debitoriams, bankams, apmokėti skelbimus laikraščiuose ir pan.
Nors Įmonių bankroto įstatymo nuostatos numato, kad keliant bankroto bylą įmonei, kuri neturi turto, teismas gali paprašyti kreditoriaus susimokėti už įmonės administravimą iki 10 tūkst. litų, teismai retai tokį reikalavimą pareiškia „Sodrai“ ar VMI, o jei pareiškia, tai šios valstybinės institucijos neturi numačiusios tokių pinigų savo biudžeto eilutėje. Vadinasi, bankroto byla nekeliama.
Tiek su „Sodra“, tiek su VMI įmonės stengiasi atsiskaityti pirmiausia. Šios valstybinės institucijos turi pirmumą prieš kitus skolininko kreditorius. Paprastai galioja taisyklė kad, jei verslas nemoka „Sodrai“ ir (ar) VMI, kitiems savo kreditoriams ji nemoka dar seniau.
Bankroto proceso iniciatoriai 2011 m.
Kreditorius Skaičius Proc.
Darbuotojai 139 11
„Sodra“ 175 14
VMI 32 3
Savininkai 72 6
Įmonės vadovas 273 22
Įmonės likvidatorius 9 1
Kiti kreditoriai 538 43
„Sodros“ inicijuotų bankrotų dinamika
Metai Iš viso „Sodros“ iniciatyva Proc.
2011 1238 175 14
2010 1637 253 15
2009 1844 288 16
2008 957 314 33
2007 606 184 30
2006 759 297 39
Naujausi komentarai