Eurostat paskelbė, kad trečdalis Lietuvos piliečių balansuoja ties skurdo riba. Finansų ministerija taip pat išplatino pranešimą – Lietuvai tenkanti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) dalis bus skirta trečiųjų šalių skurdui mažinti.

Patenkins TVF prašymą

Lietuva jai tenkančią maždaug 5,33 mln. litų TVF pelno dalį ketina skirti TVF skurdo mažinimo ir augimo fondui, kuris finansuoja skurdžias šalis.

Tai numatyta Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

TVF šalys narės, tarp jų ir Lietuva, turi priimti sprendimą dėl joms priklausančios TVF pelno dalies, gautos pardavus fondo auksą, panaudojimo. Remdamasis TVF vykdomosios valdybos patvirtinta strategija dėl finansinės paramos skurdžioms šalims per pasaulinę krizę, TVF prašo valstybių narių savo pelną skirti minėtam Skurdo mažinimo ir augimo fondui.

Lietuvai priklausanti antroji TVF pelno dalis siekia apie 1,35 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (SST), arba apie 5,33 mln. litų. Pernai balandį Vyriausybė jau pritarė, kad pirmoji fondo pelno dalis – 540 tūkst. SST (apie 2,2 mln. litų) būtų skirta Skurdo mažinimo ir augimo fondui.

Paramai atidavė beveik viską

Anot Finansų ministerijos, Vyriausybės programoje numatoma remti permainas TVF, mažinant atotrūkį tarp turtingų bei skurdžių šalių, ir aktyvinti plėtros bei pagalbos trečiosioms šalims politiką.

Visas TVF pelnas, gautas pardavus TVF auksą 2009–2010 m., siekė 6,85 mlrd. SST, iš jų 4,4 mlrd. SST nutarta laikyti TVF specialiojo rezervo investicinėje sąskaitoje, o 2,45 mlrd. SST laikyti kaip bendrąsias atsargas, kol bus priimtas sprendimas dėl jų panaudojimo.

Pirmoji TVF bendrųjų atsargų dalis, sudaranti 0,7 mlrd. SST, buvo paskirstyta pernai, iš jos 0,63 mlrd. SST šalys narės skyrė Skurdo mažinimo ir augimo fondui. Pernai rugsėjį TVF vykdomoji valdyba nutarė šalims narėms paskirstyti antrą bendrųjų atsargų dalį, kuri siekia 1,75 mlrd. SST.

TVF vykdomosios valdybos sprendimas dėl antrosios pelno dalies paskirstymo, kaip ir paskirstant pirmąją pelno dalį, įsigalios tik įvykdžius "minimalaus sutikimo sąlygą" – šalims narėms įsipareigojus sugrąžinti į Skurdo mažinimo ir augimo fondą ne mažiau nei 90 proc. paskirstyti numatytos sumos.

Skursta ir pati Lietuva

Tiesa, ką tik paskelbtais Europos statistikos agentūros Eurostat duomenimis, Lietuva pagal gyventojų skaičių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, išlieka tarp prasčiausiai atrodančių šalių ES. Pasak Eurostat, 33,4 proc. Lietuvos gyventojų 2011 m. gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje.

Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (49,1 proc.), Rumunijoje ir Latvijoje (po 40 proc.). Kiek mažiau nei Lietuvoje tokių žmonių buvo Graikijoje ir Vengrijoje (po 31 proc.).

Estijoje šis rodiklis siekė 23,1 proc., o vidutiniškai ES – 23,4 proc. Geriausiai pagal šį rodiklį ES kontekste atrodė Čekija (15,3 proc.), Olandija (15,7 proc.) ir Švedija (16,1 proc.).

Skurdo ir socialinės atskirties grėsmė 2011 m., palyginti su 2010-aisiais, Lietuvoje išaugo 0,4 procentinio punkto – 2010 m. šiai rizikos grupei buvo priskirta 33 proc. gyventojų.

Pagal tyrimo metodiką skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60 proc. šalies vidurkio.

Lietuvoje skurdo rizikos riba 2011 m. buvo 691 litas per mėnesį vienam asmeniui bei 1452 litai šeimai, kurioje yra du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų.