Pasak ministro Kristupo Vaitiekūno, Lietuvos išlaikomam aukštam kredito reitingui didelės reikšmės turi šalies vykdoma fiskalinė politika.

„Atsakingas valstybės pajamų ir išlaidų planavimas bei valdymas prisideda prie ekonomikos augimo skatinimo, aukšto kredito reitingo, o šis lemia palankią skolinimosi kainą. Todėl nepaisant augančių gynybos poreikių svarbu išlaikyti fiskalinę drausmę ne tik artimiausiu metu, bet ir ateityje“, – pranešime cituojamas ministras.

„Standard & Poor’s“ agentūros analitikai savo pranešime pažymi, kad Lietuvos ekonomika pademonstravo nepaprastą atsparumą ir augo itin sparčiai, toliau augs artimiausius dvejus-trejus metus, padedama stiprios vidaus paklausos.

Sparčiai didėjančios išlaidos gynybai žymiai didina valstybės skolą, nors ji, anot „Standard & Poor’s“ analitikų, vis dar yra vidutinio lygio, lyginant su panašų reitingą turinčiomis šalimis, o išorės balansas išlieka tvirtas.

Analitikai pažymi, kad nuolatinis geopolitinis neapibrėžtumas ir padidėję regioniniai saugumo rizikos veiksniai gali toliau daryti įtaką Lietuvos kredito reitingui vidutinės trukmės laikotarpiu, tačiau kartu nesitiki, kad Rusijos ir Ukrainos karas išsiplės į NATO teritoriją, įskaitant Lietuvą, teigiama pranešime.

Paskutinį kartą „Standard & Poor’s“ agentūros analitikai Lietuvos reitingą peržiūrėjo 2024 metais, nustatydami „A“ (stabili perspektyva) ir palikdami galioti A-1 trumpalaikio skolinimosi reitingą, o pernai gruodį tik paskelbė ataskaitą apie Lietuvą, kurioje įvertino šalies ekonomikos perspektyvas.

Spalio pabaigoje Lietuvai suteiktą reitingą – „A“ su stabilia perspektyva – patvirtino ir tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“. Spalio pradžioje Lietuvai suteiktą reitingą – „A (aukštą)“ su stabilia perspektyva – patvirtino tarptautinė kredito reitingų agentūra „DBRS Morningstar“.

Kredito reitingas yra rodiklis, suteikiantis investuotojams (kreditoriams) koncentruotą informaciją apie skolininko gebėjimo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus lygį. Aukštas kredito reitingas rodo mažesnę riziką, kad skolininkas nevykdys įsipareigojimų, ir atitinkamai mažesnę skolinimosi kainą.